Profsąjungos – už didesnę MMA, darbdaviai – prieš

„Vyriausybei paliekam spręsti (dėl minimalios algos - ELTA), fiksuojame skirtingas nuomones", - antradienio posėdyje kalbėjo Trišalės tarybos pirmininkas Sigitas Dimaitis.

Balandį Lietuvos bankas (LB) pateikė tris variantus, kiek kitąmet būtų galima didinti minimalią algą prieš mokesčius - 1198 eurų, 1138 arba 1078 eurų prieš mokesčius.

Šie dydžiai atitinkamai siekia 50 proc., 47,5 proc. arba 45 proc. MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykio.

Finansų ministerijos skaičiavimu, kitąmet minimalios algos dydį nustačius 1138 eurų, tai šalies biudžetui kainuotų maždaug 100 mln. eurų.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk, šiuo metu Ministrų kabinete linkstama prie kompromisinio varianto - minimalią algą kelti 115 eurų, iki 1153 eurų „ant popieriaus".

„Įsivertinę situaciją, siekiant kompromiso, siekiame (MMA - ELTA) kelti iki 1153 eurų, t. y. 11,1 proc. padidėjimas, 115 eurų", - posėdyje sakė viceministrė.

Verslas siūlo nekelti, profsąjungos - didinti smarkiau

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas pažymėjo, kad šiuo metu verslo aplinka nėra labai palanki, pramonė susiduria su sunkumais, pastaraisiais metais bankrutuoja dešimtys tekstilės sektoriaus įmonių, kurios yra priverstos konkuruoti su Azijos šalių rinkomis.

„Mes šitą (tekstilės - ELTA) sektorių iš esmės baigiam išvaryt iš Lietuvos, keldami nuolat minimalius atlyginimus. (...) Kalbu apie vieną sektorių, bet tų sektorių yra ir daugiau", - posėdyje kalbėjo jis.

Dėl to, S. Gailiūno teigimu, asociacija laikosi nuomonės, kad minimalaus atlygio kitąmet reikėtų nekelti.

Prieš MMA didinimą pasisakė ir asociacijos „Investors' Forum" strateginė konsultantė Rūta Skyrienė.

Jos teigimu, nerimą dėl konkurencinės aplinkos šalyje kelia tai, kad pastaruoju metu smarkiai sumažėjo užsienio investicijų srautas.

„Nemanau, kad minimali alga būtų tas rodiklis, į kurį žiūrėtų (užsienio investuotojai - ELTA) ateidami, nes paprastai mes stengiamės pritraukti aukštesnės pridėtinės vertės investuotojus, bet kalbant ir su mūsų nariais, kurie moka didelius atlyginimus, jie irgi sako, kad bet koks didinimas minimalios algos sudaro spaudimą didinti ir kitus atlyginimus", - tikino R. Skyrienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) kanclerė Eglė Radišauskienė pridūrė, kad didžiausią poveikį investicinei aplinkai turėjo sudėtinga geopolitinė situacija, tačiau situacija nėra tokia bloga - į šalį pastaruoju metu pritraukta apie 450 mln. eurų vertės naujų investicijų.

Visgi, jos teigimu, prieš didinant minimalią algą pirmiausia reikėtų įvertinti skirtingų valstybės regionų, kur daugiausia veikia smulkus verslas, atlyginimų skirtumus.

„Pavyzdžiui, kaip Zarasai, jų santykis VDU su MMA yra jau beveik 64 proc. Jeigu paimam šalies VDU, viskas gerai, Vilnius iškelia tą atlyginimą, bet (...) pas mus yra daugiausia yra būtent smulkios ir vidutinės įmonės, tai jas reikėtų labai atsakingai vertinti", - posėdyje tikino E. Radišauskienė.

Tuo metu Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas teigė, kad minimalią algą reikia kelti siekiant didinti gyventojų perkamąją galią.

Už tai, kad minimalius atlyginimus reikėtų didinti, pasisakė ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, raginęs diskusijas Trišalėje taryboje pradėti gerokai anksčiau, metų pradžioje.

Jis kritikavo verslo atstovus, kad jų argumentuose trūksta konkrečių skaičių, kaip didesnė MMA galėtų neigiamai paveikti šalies ekonominę aplinką.

„Šiais metais ekonomikos prognozės, kaip žinote, buvo pataisytos - ekonomika augs daugiau 3 proc., nors buvo 2, 2,5 proc." - posėdyje sakė R. Tamošauskas.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė taip pat pažymėjo, kad spartesnis MMA kėlimą infliacijos neskatins, o ekonomikos augimą tik didins.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis savo ruožtu pabrėžė besitikintis, kad kairioji Vyriausybė diskusijoje dėl MMA bus nešališku arbitru, o nepalaikys vien profesinių sąjungų reikalavimų.

„Man iš tikrųjų keista - mes buvome pasiekę susitarimą su profesinėmis sąjungomis ir paskutinę minutę nuo to pasiūlymo buvo atsitraukta. Gal tai susiję su tuo, kad kolegos iš profesinių sąjungų jaučia, kad turi paramą dabar Vyriausybės vadovės asmenyje ir dėl to gali tikėtis, kad visi sprendimai bus priimti", - posėdyje teigė A. Romanovskis.

„Turbūt nėra ginčo, kad tas (MMA - ELTA) dydis turi keistis, bet apie jokį drastišką kėlimą, kurį siūlo (profsąjungos - ELTA), kalbos negali būti, nes galiausiai persišausim sau koją", - aiškino verslo atstovas.

Šiemet MMA šalyje buvo pakelta 114 euro arba 12 proc. - nuo 924 iki 1038 euro „ant popieriaus".

Toks MMA dydis buvo nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą formulę, kai atsižvelgiama į prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2019-2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.