Seimas po pirmo pateikimo pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriame numatyta, kad kontraceptines priemones, medikamentinius ir chirurginius abortus apmokėtų valstybė.
Tai yra, visi mokesčių mokėtojai, mokantys į Privalomą sveikatos draudimo fondą. Projektą toliau svarstys Sveikatos reikalų komitetas, birželio 17-ąją bus toliau aptarinėjamas plenariniame posėdyje, o galutinis priėmimas bus nukeltas į Seimo rudens sesiją.
Lietuvoje nuo 1994 m. galioja abortus įteisinantis sveikatos apsaugos ministro įsakymas. Tačiau Reprodukcinės sveikatos projektą pristačiusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė yra įsitikinusi, jog Seime priimtas įstatymas būtų teisiškai tvirtesnis apsidraudimas.
Mat ateityje gal Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) vadovaus koks nors radikalių pažiūrų ministras ir abortus uždraus. Kaip atsitiko Lenkijoje. O Seime priimto įstatymo taip lengvai neatšauksi.
Reikia nemokamos kontracepcijos
Nėštumą galima nutraukti iki 12-os nėštumo savaičių, o ypatingais atvejais - iki 22-os nėštumo savaitės. Siūloma, kad medikamentinio aborto paslauga būtų teikiama ir nuotoliniu būdu. Taip pat siūloma, kad apie paauglės nėštumo nutraukimą nebūtų pranešama jos tėvams.
B.Vėsaitė pabrėžė, jog daugelyje šalių (Prancūzijoje, Nyderlanduose ir t..t.) kontraceptinės priemonės yra nemokamos.
Net ir Latvijoje bei Estijoje kontracepcija yra iš dalies kompensuojama. B.Vėsaitė sakė mananti, jog įteisinus nemokamus kontraceptikus nėštumų nutraukimų tik sumažės.
Politikė taip pat pateikė duomenis, jog Lietuvoje yra 650 tūkst. vaisingo amžiaus (nuo 15 m. iki 49 m.) moterų ir šios moterys per mėnesį kontraceptikams išleidžia nuo 30 eurų iki 80 eurų.
Anot politikės, nemokami kontraceptikai reikalingi ir nepilnamečiams, nes šimtui tūkstančių gyventojų tenka 19-os nepilnamečių gimdymai.
B.Vėsaitė neslėpė, jog Reprodukcinės sveikatos projektas sulauks ir kritikos:
„Be abejo, puolimo bus. Iš tų, kurie nusiteikę priešiškai. Bet yra ir nemažai palaikančių. Užaugo karta, kuriai iš tikrųjų šis įstatymas yra reikalingas. Tiesą sakant, 30 metų buvo bandoma, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymas įsigaliotų, bet taip neįvyko. Įstatymą inicijavo buvęs socialdemokratų sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla (1982-2016) ir Vytenis Andriukaitis. Jie buvo pirmieji rašytojai šito įstatymo, o aš ir Aušrinė Marija Pavilionienė buvome palaikytojos. O dabar manau, kad atėjo laikas jį priimti."
Moterys pritaria labiau
Internetu suorganizavus gyventojų apklausą, per parą projektui pritarė 4798 asmenys, kurių amžiaus vidurkis - 34 metai. Tarp pritariančių 86,2 proc. moterų ir tik 13,8 proc. vyrų. Viena mergina, prisistačiusi laisvai samdoma lyčių lygybės specialiste, ironizavo, jog reprodukcinė sveikata yra sveikatos, o ne religijos, ne kosmoso, ne kulinarijos ar kokios kitos srities klausimas.
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje daugiausia abortų, tenkančių tūkstančiui vaisingo amžiaus moterų, buvo padaroma 1975-1988 m. Tūkstančiui moterų tekdavo apie 50 abortų. 1989 m. tokių abortų skaičius šoktelėjo beveik iki 60-ies, o paskui ėmė kasmet mažėti.
Dirbtinių abortų skaičius Lietuvoje
2010 m. 6989
2015 m. 4735
2019 m. 3196
2020 m. 2794
2021 m. 2735
2022 m. 2705
2023 m. 2641
Šaltinis - Higienos institutas
Komentuoja Seimo narė Rita TAMAŠUNIENĖ:
Įstatymu, tai yra aukštesniu teisės aktu nei ministro įsakymas, norima įteisinti visų rūšių abortus bei kontraceptines priemones, apmokamas valstybės. Tai pirmiausiai yra didelė ekonominė našta.
O moraliai vertinant, mano pasaulėžiūra nesutinka su tokiais siūlymais. Kaip nesutinka ir daugelis blaiviai mąstančių žmonių. Mes esame labai blogoje demografinėje padėtyje, todėl nemanau, kad tinka jaunimui nuo ankstyvo amžiaus siūlyti nemokamą kontracepciją ir nemokamą nėštumo nutraukimą kaip šeimos planavimo priemonę.
Nemanau, kad reikia akcentuoti, kad moteris dėl visko gali pati nuspręsti. Mano vertinimu, tai veda į niekur. Mes turėtume mokyti jaunimą rengtis šeimai, mokyti pagarbos kitam žmogui, mokyti atsakomybės ir dėti visas pastangas, skatinti, kad vaikai gimtų. Kad jaunos šeimos turėtų tinkamą valstybės paramą.
Jeigu tie Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekto pateikėjai kalba, kad tai sveikatos priežiūrai skirta priemonė, tai man atrodo, jog daugeliu atveju tai žalojanti priemonė. Žalojanti moters organizmą ir psichiką.
Jeigu kalbame apie geresnę mūsų visuomenės sveikatą, tai man atrodo, kad mes tuos milijonus galėtume skirti vaikų, turinčių retų ligų, gydymui. Nes jų tėvai socialiniuose tinkluose prašo pagalbos gauti inovatyvių ar labai brangių vaistų. Prašo, kad visuomenė padėtų.
Be to, aš pati neseniai teikiau įstatymo projektą, kad senjorai nuo 70-ies metų galėtų pasinaudoti valstybės apmokama stacionaria 5 dienų reabilitacija sanatorijoje, kad sustiprintų savo sveikatą. Tai mano siūlymas buvo atmestas, nes reikalauja daug lėšų.
Tai ką mes dedame ant svarstyklių? Žmogaus, kuris visą gyvenimą sąžiningai dirbo, mokėjo savo valstybei mokesčius, poreikiai mums nėra svarbūs. Bet, mano manymu, lobistiškai norime remti kontraceptikų industriją - ir šis projektas sulaukia pritarimo! Tai aš tikrai labai prieštarauju ir, kaip minėjo ir šalies prezidentas, tai nėra reprodukciją skatinantis įstatymas. Jis kaip tik skirtas tam, kad vaikų gimtų mažiau.
Lietuvoje abortų nutraukimo sistema ir taip veikia. Mano manymu, galbūt net pernelyg mažos kainos, norint nutraukti nėštumą, nes viso labo 140 eurų. Tai mes dabar norime dar labiau abortus palengvinti.
Be to, įsivaizduokite, koks didžiulis mastas to projekto įgyvendinimo, nes kalbame apie vaisingo amžiaus moteris, kurios naudojasi labai įvairia kontracepcija. Jei kalbame apie visas kontracepcijos priemones, tai jos turi būti prieinamos visur. Tai įsivaizduokite, kiek tai valstybei kainuos.