Tarp skaičių nepastebimas žmogus

„Viena iš svarbiausių temų yra būsto prieinamumas, Konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad būstas yra mūsų konstitucinė teisė. Būsto prieinamumas turi būti plečiamas ir stiprinamas. Šiandien turime neblogas priemones, tačiau pagrindinė problema - finansavimo stygius. Daug metų turėjome tik 6 mln. eurų (visa valstybės parama jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti, - aut. past.), tai katastrofiškai mažai. Poreikis būstui jaunoms šeimoms yra labai didelis. Džiugu, kai šeimos nori kurtis regionuose, mato čia savo ateitį ir mes kaip valstybė turime šeimoms padėti įsigyti būstus. Šiais metais priimtas sprendimas padidinti finansavimą nuo 6 mln. eurų iki daugiau kaip 10 mln. eurų", - teigė I.Ruginienė.

- Paskata būstui jaunoms šeimoms regionuose yra, o kaip dėl darbo vietų?

- Be abejo, turi būti kompleksinis požiūris, jeigu regione nebus darbo, net ir teikiant paramą šeimos neįsikurs regione, kur nebus darbo. Pradžioje darbas, būtent prieinamas darbas, nes tam tikruose regionuose net esant darbų susisiekimas prastas. O kartais ir neįmanomas, nes viešojo transporto srautai gerokai sumažėję. Šalia to turi būti ir viešosios paslaugos. Jeigu aš įsikuriu regione, tai normalu, kad nenorėsiu važiuoti 100 km susitvarkyti eilinių dalykų: banko, „Sodros" reikalų, galų gale vaiką reikia pas gydytoją nuvežti... Tačiau viešosios paslaugos centralizuojamos. Kalbama, esą koks tikslas laikyti mažą mokyklą kaimo vietovėje, taigi nuostoliai. Tarp skaičių nebematomas žmogus. Jeigu mokykla traukiasi, tai ir žmogus traukiasi, šeimos traukiasi.

- Ar nepavėluota politika stiprinti regionus, jau daugybė mokyklų regionuose uždaryta.

- Nebėra sveikatos priežiūros paslaugų, daug ko nebėra regionuose. Gana ilgą laiką buvo naudojamasi „naujosios vadybos" principais, kur viskas turi būti centralizuota. Skaičiuojama „apsimoka-neapsimoka". To niekaip negaliu suprasti. Viešajame sektoriuje tokių dalykų neturi būti. Tas procesas vyksta ilgiau nei dešimtmetį. Mūsų Vyriausybė pradėjo kalbėti apie priemokas, turėtume sugrąžinti pinigus į viešąjį sektorių, padaryti jį prieinamesnį žmogui, kuris neturi galimybės lankytis privačiose įstaigose ir primokėti už paslaugą. Koks ažiotažas sukyla! Jūs juodinate privatų sektorių, kodėl norite jį sužlugdyti?! Tas pats ir dėl privačių darželių, mokyklų, - iš karto verslas stoja piestu ir pradeda menkinti bet kokius sprendimus. Verslo lobizmas stabdo progresą, viešųjų paslaugų stiprinimą.

Ilgą laiką buvome orientuoti tik į turtingiausią sluoksnį, viską darėme, kad būtų patogu gyventi turtingiausiems. Niekada negalvojome, kad žmogus, kuris uždirba mažiau, lygiai taip pat moka mokesčius, ir turi teisę gauti prieinamą paslaugą. Žmonės buvo skirstomi į grupes ir lygius.

Mano kritikai sako, va, Ruginienė komunistė, nes nori grįžti į sovietinius laikus, kur visi lygūs. Ne, kalba ne apie tai. Mes norime turėti tokią sistemą, kad niekas nebūtų atskirtyje, niekas nebūtų pamirštas. Jeigu uždirbi iki vidutinio atlyginimo, tai esi ne žmogus ir pats savimi pasirūpink? O jeigu uždirbi daug pinigų, tavimi sistema pradeda rūpintis. Taip yra socialiai neteisinga.

- Žmonių nebėra. 2023 m. gimstamumo rodiklis buvo žemiausias per visą Nepriklausomybę - 1,18. Vykdyta politika atsigręžė prieš paprastą žmogų.

- Realiai sistema buvo orientuota į turtinguosius. Man skaudžiausia, kad ilgai mes patys formavome tokį naratyvą - tiems, kas išeina vaiko priežiūros atostogų, reikia mažinti išmokas! Nes žmonės uždirbinėja, piktnaudžiauja! Mes žeminome šeimas, kurios suplanavo auginti vaikus. Pati esu dviejų vaikų mama, paaiškinkite, kaip įmanoma per dvejus metus taip užsidirbti, kad paskui 18 metų gyventum atsipūtęs ir nejaustumei jokių finansinių dalykų augindamas vaikus. Vaikas nėra daiktas, kainuojantis dvejus metus.

Ir dar - po dvejų metų mama ar tėtis išeina į darbo rinką, koks tada pažeminimas: tavo mažas vaikas sirgs, tai tavęs nepriimsime; tai per ilgai nedirbai, jau tapai nepatrauklus darbo rinkai... Tarsi sakoma, kad vaikas yra trukdis.

Todėl ir turime tokias pasekmes, kad baigęs mokslus jaunimas galvoja apie karjerą, o vaikai palauks. Nes kai tik atsiras vaikas, iškart nukrisi į pažeminimų grupę. Pagimdai, tada augini vaiką, tada išeini į darbo rinką ir tau nuolatinis priminimas, kad vaikas yra ne didžiausia laimė ir geriausias dalykas, kas tau nutiko gyvenime, bet trukdis.

Mes kaip visuomenė turime palaikyti tėvus, kurie nusprendė turėti vaikų. Valstybė turi palaikyti per įvairias paramos priemones; kolegos darbe per požiūrį - nieko baisaus, jei tėveliai dirbs sutrumpintą darbo dieną. Jeigu susitelksime kaip visuomenė, tai ir tie demografiniai rodikliai bus kitokie.