Svetimšaliams nusikaltėliams Lietuvoje - ne vieta

„Siūlymo esmė yra gana paprasta - įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 126 straipsnį papildyti punktu, kuris numatytų, kad asmuo, padaręs pagal Baudžiamąjį kodeksą tyčinį nusikaltimą - ne baudžiamąjį nusižengimą, o nusikaltimą, ir būtent tyčinį, - būtų po bausmės atlikimo deportuojamas iš šalies.

Pakeitimo esmė tokia, kad šiandien, kad ir kokį nusikaltimą yra padaręs asmuo, automatiškai tai nelemia jokių jo padarinių išvykti iš šalies. Iš šalies yra deportuojami asmenys, kurie pripažįstami arba grėsme nacionaliniam saugumui - tai sprendžia Valstybės saugumo departamentas, arba grėsme viešajam saugumui - tą sprendžia policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Tam yra sudaroma komisija, įvertinami įvairiausi kriterijai ir joks konkretus nusikaltimas negarantuoja, kad tu tą statusą įgysi. Yra atsižvelgiama į tai, kiek laiko gyventa šalyje, šeimyninę padėtį, daugybę kitų veiksnių.

Tai šių pataisymų tikslas yra sugriežtinti deportacijos taikymą ir iš esmės laikytis principo, kad nusikalstamumo į šalį neimportuojame. Jeigu žmonės nori gyventi Lietuvoje, prisidėti prie jos kūrimo, tai jie turi besąlygiškai laikytis galiojančių įstatymų", - per plenarinį posėdį kalbėjo V.Sinica.

Anot jo, yra nuostata, jog jeigu žmogus yra atvykęs į Lietuvą darbo santykių pagrindu - ar kaip aukštos kvalifikacijos darbuotojas, ar kaip nekvalifikuotas darbuotojas, tai jo išsiuntimo kaštai turėtų tekti jo darbdaviui.

Aš esu atviras diskutuoti šituo klausimu, bet to paties įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 131 straipsnyje jau yra nuostata, kad jeigu žmogus yra išsiunčiamas iš šalies, tai pirmiausia yra apmokama jo lėšomis, o jeigu ne, tai jį pakvietusio fizinio ar juridinio asmens lėšomis arba įdarbinusio subjekto lėšomis. Žodžiu, čia yra tas pats principas. Tai nėra labai didelė naujiena. Galima apie tai diskutuoti.

Vėlgi idėja čia yra tokia, kad darbdavys, atsiveždamas darbuotoją iš užsienio, neabejotinai gauna naudą ir daro tą veiksmą tik todėl, kad laiko šitą veiksmą sau naudingu, kad kaštai jam bus mažesni negu nauda, bet socialinės visos pasekmės ir visi socialiniai kaštai, tiek susiję su švietimu, sveikatos apsauga, integracija ir viešuoju saugumu, tenka visuomenei, mums visiems.

Tai šiuo atveju, jeigu vis dėlto žmogus, pakviestas darbdavio dirbti Lietuvoje, sukelia tokias socialines pasekmes, jos taip pat turėtų būti įskaičiuotos į darbdavio kaštus", - dėstė V.Sinica.

Pasak jo, jeigu žmogus padaro kokį nors nusikaltimą arba taip pat jeigu yra žvalgybos informacija, arba jeigu žmogus yra susijęs su kontrabandos ar teroristiniais, ar dar kokiais nors tinklais - visais tais atvejais žmogus gali būti įvertintas kaip keliantis grėsmę viešajam saugumui ir tada to vertinimo pagrindu ta informacija perduodama Migracijos departamentui ir jis įtraukiamas į išsiunčiamų asmenų sąrašus.

Taigi joks konkretus pagrindas, joks konkretus nusikaltimas pagal Baudžiamąjį kodeksą dar negarantuoja, kad žmogus bus išsiunčiamas ir įgaus tą statusą. Tuo tarpu pataisos numatytų, kad tam tikri nusikaltimai, konkrečiai tyčiniai nusikaltimai, pagal Baudžiamąjį kodeksą savaime reikštų, kad toks žmogus įgaus tokį statusą.

„Nesiūlau išbraukti dabar galiojančios nuostatos, kuri numato, kad institucijos gali įvertinti, svarstyti ir priskirti konkretaus atvejo pagrindu tą išsiunčiamo asmens statusą, nes išlieka, pavyzdžiui, jeigu yra žvalgybos informacija, kad žmogus yra susijęs su kokiais nors nusikalstamais tinklais, jam nebūtina būti jau padarius kokį nors nusikaltimą - jau dabar tuo pagrindu žmogus gali būti išsiunčiamas, ir tai yra gerai, ir tam tikrai reikia kompetentingo institucijų svarstymo.

Dabartinis straipsnis tegu lieka, yra tikrai naudingas, aš nesiūlau jo trinti. Aš siūlau jį papildyti šituo, mano supratimu, kiek griežtesniu.