Štai kam galima pavydėti atlyginimo

Politikai neskursta

Pernai Vyriausybė patvirtino 2026 metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį - 1798 eurus. Palyginti su buvusiu pareiginės algos baziniu dydžiu, jis padidėjo 0,7 proc. arba 12,6 euro.

Nuo šio dydžio priklauso, pavyzdžiui, šalies prezidento, Seimo pirmininko, premjero, ministrų ar eilinių Seimo narių algos, kurios teisės aktuose nustatomos pareiginės algos koeficientais, kurie yra dauginami iš minėto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Skelbiame kai kurių politikų algas (be priedų).

Pavyzdžiui, šalies prezidento alga apskaičiuojama minėtą bazinį 1798 eurų dydį padauginus iš pareiginės algos koeficiento, kuris yra 5,8. Taigi alga be priedų yra 10 428 eurai („popieriuje") arba 6309 eurai „į rankas".

Premjero atlyginimo koeficientas 4,9. Taigi alga yra 8810 eurų prieš mokesčius arba 5330 eurų po jų. Ministrų atlyginimų koeficientas yra 4,3. Tad alga be priedų už stažą yra 7731 euras prieš mokesčius arba 4677 eurai po jų.

Seimo pirmininko atlyginimo koeficientas yra toks pat, kaip ministro pirmininko, tad ir alga tokia pati. Eilinių Seimo narių atlyginimų koeficientas yra 3,5, tad alga yra 6293 eurai iki mokesčių arba 3807 eurai po jų.

Beje, Vilniaus miesto mero atlyginimo koeficientas yra irgi 3,5. Taigi jis uždirba kaip eiliniai Seimo nariai. Kauno miesto mero atlyginimo koeficientas yra 3,4, tad alga siekia 6113 eurų prieš mokesčius arba 3698 eurus po jų.

Uždirba daugiau nei prezidentas

Tačiau tai - tik žiedeliai. Ne tik privačiame, bet ir viešajame sektoriuje yra kur kas didesnių algų. Ypač valstybės valdomose įmonėse.

Didžiausią atlyginimą valstybės kontroliuojamame sektoriuje gauna „Ignitis grupės" vadas - čia jis 2025 m. trečiąjį ketvirtį siekė 24 057 eurus (prieš mokesčius) ir dar buvo išmokėta kintamoji atlygio dalis, siekusi 1 626 eurus.

Dar 17 bendrovėje dirbančių aukščiausio lygio vadovų uždirbo vidutiniškai po 11 325 eurus kas mėnesį ir gavo 331 eurų dydžio kintamąją dalį prie atlyginimo.

„EPSO-G" pagrindinio vadovo mėnesinis atlyginimas 2025 m. trečiąjį ketvirtį siekė 14 516 eurų neatskaičius mokesčių, dar 6 bendrovės aukščiausio lygio vadovai uždirbo po 9664 eurus.

„Litgrid" vadovas uždirbo 12 630 eurus ir už pasiektus rezultatus 2024-aisiais buvo paskaičiuotas 1613 eurus siekęs vienkartinis priedas. Dar devyni bendrovės aukščiausio lygio vadovai uždirbo po 8967 eurus ir gavo 1468 eurų metinį priedą.

Slepia

Sklando legendos apie milžiniškus LRT vadovų atlyginimus. Vidutinė vieno LRT vadovo pareiginė alga (2024 m., nes naujesnių duomenų nėra) sudarė 8,13 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Kas mėnesį jie gavo vidutiniškai 900 eurų daugiau nei 2023 m. ir 1513 eurų daugiau nei 2022 m.

Deja, neįmanoma sužinoti, kiek LRT vadovai uždirba kiekvienas atskirai, nes pateikiamas tik aštuonių vadovų atlyginimų vidurkis. Šios viešosios įstaigos 2025 m. algų vidurkiai LRT tinklalapyje nėra skelbiami arba taip užslėpti, kad neįmanoma surasti.

Dosniausi darbdaviai

Privačiame sektoriuje galima rasti dar didesnių algų. Naujausi „Sodros" duomenys parodė, kad kai kurios įmonės savo darbuotojams moka itin didelius atlyginimus, viršijančius net 59 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Pernai gruodį 132 įmonės darbuotojams mokėjo virš 10 tūkst. eurų.

Gruodžio mėnesį didžiausias algas Lietuvoje mokėjo bendrovės „Amic Energy Management GmbH" Vilniaus filialas. Bendrovė užsiima elektromobilių įkrovos stotelių tinklo ir degalinių tinklų vystymu bei mažmeninė prekyba.

Vilniaus filiale atliekamos įvairios verslo palaikymo funkcijos (finansinės, teisinės, vadybinės). Skelbiama, kad filiale nedirba nė vienas darbuotojas, tačiau dar gruodį čia buvo išmokėta 59,8 tūkst. eurų pasiekusi alga.

Antras didžiausias atlyginimų vidurkis pernai gruodį buvo fiksuotas bendrovėje „TT Cables Nordic", turinčioje 7 darbuotojus - vidutiniškai po 37,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

„TT Cables Nordic" užsiima elektros kabelių ir kitų elektrotechnikos produktų didmenine prekyba.

Trečioje vietoje pagal atlyginimų dydį buvo „Utilitas Wind". 6 jos darbuotojai uždirbo vidutiniškai po 30,3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. „Utilitas Wind" - vėjo energetikos vystymu ir eksploatavimu užsiimanti įmonė, įkurta 2023 m. birželio 6 d. Lietuvoje.

Bendrovė priklauso „Utilitas" grupei, veikiančiai Baltijos šalyse - Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Įmonės pagrindinė veikla - vėjo jėgainių parkų plėtra, valdymas ir priežiūra, taip pat konsultacinės paslaugos atsinaujinančios energijos srityje.

Štai kuo verta dirbti

O štai didžiausius vidutinius atlyginimus „popieriuje" pagal profesijas 2024 m. (naujesnių duomenų rasti nepavyko) gavo teisėjai (apie 6500 eurų per mėnesį), finansų ir draudimo paslaugų vadovai (apie 6389 eurus), oro eismo kontrolieriai (apie 5547 eurus), IT ir komunikacijų sektoriaus vadovai (apie 5478 eurus), specialistai gydytojai (apie 4694 eurus), programuotojai (apie 4521 eurą).

Interviu su ekonomistu Mariumi DUBNIKOVU:

- Politikai jau metų pradžioje žino, kokias algas visus metus gaus, nes abu minėti dydžiai, pagal kurias jos apskaičiuojamos, nustatomi teisės aktais. O kokių pajamų šiemet tikėtis paprastiems dirbantiesiems?

- Paskutinius berods 7 metus atlyginimai Lietuvoje auga 8-12 proc. lygyje kasmet, o iš viso per šį laikotarpį padvigubėjo. Manau, kad šiais metais galima tikėtis panašaus augimo. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizaciją, Lietuva pasaulyje pagal atlyginimų augimą yra valstybė numeris vienas. Ne Europoje, o pasaulyje!

- Kodėl tada visuomenėje paplitusi nuomonė, kad mūsų darbdaviai tik ir ieško, kaip mokėti mažesnes algas, todėl vežasi pigią darbo jėgą iš trečiųjų šalių, o savi gyventojai darbo ieškosi svetur?

- Žmonės nebeemigruoja. Jei neklystu, paskutinius trejus metus lietuvių (neįskaitant užsieniečių) prieaugis yra teigiamas: lietuviai labiau migruoja į Lietuvą, o ne iš jos.

- Iš kur mūsų darbdaviai turi galimybių būti pirmi pasaulyje pagal atlyginimų didinimą? Ar prie to vis tik labiausiai prisideda viešasis sektorius?

- Algos didėja, nes mums sekasi: ekonomika auga ir pagal jos augimą esame antri-treti visoje Europoje. Todėl valstybėje didėja pinigų kiekis. Turėjome du ekonomikos variklius. Iki praėjusių metų vienas variklis buvo eksportas. Antras variklis buvo ir tebėra vidaus vartojimas. Jo didėjimas lemia, kad verslas ir žmonės gauna vis didesnes pajamas.

- Tačiau algų augimas nėra geras dalykas tiems, kuriems algos neauga, nes jie už tokias pačias pajamas turi pirkti brangiau, mat atlyginimų didėjimas kelia ir kainas?

- Sutikime: jei algos auga 8-12 proc., o infliacija tesiekia apie 3 procentus, tai tikėtina, kad žmogus turtėja. Mano cituotas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimas už 2019-2024 m., pagal kurį pirmaujame pagal atlyginimų augimą, yra įvertinus infliaciją. Kitaip tariant, vertinama ne nominali alga, o perkamoji galia.

- Gal turite duomenų, kokiam maždaug procentui darbuotojų pastaruosius metus algos nedidėjo?

- Ne, tokios informacijos neturiu. Tačiau visų pirma tie, kam algos nedidėja, turi eiti pas darbdavį arba keisti darbą.