1 nuotr.Kuopos budėtojas savo pavaldiniui uždrožė delnu, vadino žvairiu, grasino pakelti prieš jį koją ir įrėmė kario galvą į metalinę spintelę. Teismo požiūriu, tokiu atveju atsakomybė kyla tik pagal Kariuomenės drausmės statutą.
Buvo paskirtas areštas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pirmadienį patvirtino, kad kariuomenės kuopos budėtojas G.Č. yra pagrįstai išteisintas dėl smurtinių veiksmų prieš jam pavaldų karį ir pastarojo terorizavimo.
Pernai gruodį Panevėžio apylinkės teismas G.Č. buvo paskyręs 60 parų areštą, kuris atidėtas pusmečiui. Bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad profesinės karo tarnybos karys vyresnysis seržantas G.Č., būdamas paskirtas budėtoju, 2024 m. vasarį, apie 20.40 val., pėstininkų kuopos patalpų koridoriuje vieną kartą delnu smogė pavaldžiam privalomosios pradinės karo tarnybos kariui jaunesniajam eiliniui G.V. į kaklą.
Be to, G.Č. buvo kaltintas ir tuo, kad tą pačią dieną, ne vėliau kaip 22.10 val., neteisėtai reikalavo, jog eilinis elgtųsi pagal jo nurodymus, žemino, panaudodamas psichinę prievartą.
Nustatyta, kad kuopos Valdymo grupės kabinete budėtojas, neturėdamas teisės, reikalaudamas, kad G.V. elgtųsi pagal jo nurodymus, laikytųsi karinės drausmės, būtų pareigingas, klausytų vadų, delnu sudavė kariui penkis kartus į krūtinę, vadino žvairiu ir grasino pakelti prieš jį koją.
G.Č. nuvedė G.V. prie kabinete stovinčios metalinės spintelės, į kurią įrėmė jo petį ir veidą ir paklausė, ar karys žino, kodėl spintelė sulankstyta. G.Č., paaiškinęs, kad ji sulankstyta nuo tokių galvų kaip G.V. ir jam gaila spintelės ir kario galvos, vyrą paleido.
Paneigė nusikaltimą
Šių metų balandį Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad vyras nekaltas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėta, kad G.Č., būdamas G.V. vadas, turėjo įgaliojimus pastarajam duoti nurodymus, kurie pagal bylos aplinkybes buvo pagrįsti.
Teismo vertinimu, už skausmo nesukėlusį sudavimą delnais į krūtinę, už pavadinimą žvairiu, už sarkazmą, sakant „pakelsiu koją", už įrėmimą į spintelę - baudžiamoji atsakomybė kaip griežčiausia priemonė negali atsirasti.
Su išteisinimu nesutiko Šiaulių apygardos prokuratūra. Buvo pateiktas kasacinis skundas.
Priminė apie drausmės statutą
Kaip informavo LAT, teisėjų kolegija pažymėjo, kad visi Lietuvos kariai už drausmės pažeidimus atsako pagal Kariuomenės drausmės statutą, todėl sprendžiant dėl jų atsakomybės už nusikalstamas veikas pirmiausia reikia vertinti, ar jų atlikti (ar neatlikti) veiksmai nepatenka į statuto taikymo ribas.
LAT nurodė, kad susiklosčiusioje situacijoje vienas sudavimas delnu per kaklą nepasiekė pavojingumo, pakankamo baudžiamajai atsakomybei kilti. Tuo tarpu, siekiant inkriminuoti terorizavimą turi būti nustatytas nevienkartinio pobūdžio, sistemingas elgesys.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kuopos budėtojo veiksmai ir žodžiai sukėlė neigiamų, nemalonių emocijų pavaldžiam kariui, tačiau tai negali būti laikoma kario terorizavimu ir vertinama kaip nusikaltimas. Tokia išvada motyvuota tuo, kad tai buvo vienkartinis atvejis, trukęs trumpą laiką, o ne sistemingas nukentėjusiojo žeminimas.
Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad tokia situacija susiklostė ne kuopos budėtojui siekiant žeminti pavaldų karį, supriešinant save su juo, o reaguojant į galimai netinkamą jo elgesį.
„Tai, kad kuopos budėtojas pasirinko netinkamas priemones į, kaip jis vertina, netinkamą pavaldaus kario elgesį, sudaro pagrindą svarstyti dėl jo atsakomybės ne pagal baudžiamąjį įstatymą, o pagal Kariuomenės drausmės statutą", - išaiškino LAT.
