1 nuotr.Valstybės kontrolė, įvertinusi Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo siūloma didinti leistiną atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. eurų, pažymi, kad toks sprendimas kelia abejonių dėl jo suderinamumo su valstybės politika mažinti šešėlinę ekonomiką, užtikrinti sandorių skaidrumą ir stiprinti duomenimis grįstą mokesčių administravimą.
Tačiau Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė davė ne vieną pavyzdį, kur grynieji net ir didelėmis sumomis yra būtini. Pavyzdžiui, senelių namuose.
Tarptautinės organizacijos pabrėžia, kad Lietuva vis dar praranda daug PVM pajamų. 2023 m. nesurinkta dalis siekė 15,1 proc. - gerokai daugiau nei ESvidurkis, kuris siekia 10 proc. Anot Valstybės kontrolės, mažesnis atsiskaitymų grynaisiais naudojimas yra viena iš priemonių šiam atotrūkiui mažinti.
„Sprendžiant, ar didinti atsiskaitymų grynaisiais ribą, svarbu įvertinti, kaip tai paveiks skaidrumą, mokesčių surinkimą ir kovą su šešėline ekonomika.
Šiuo metu siūlymas didinti ribą nėra pagrįstas išsamiais duomenimis ir gali susilpninti jau veikiančias kontrolės priemones. Valstybės politika turėtų stiprinti sandorių atsekamumą ir viešųjų finansų stabilumą, o ne didinti rizikas", - pabrėžė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
2024 m. grynieji pinigai sudarė apie 60 proc. visų atsiskaitymų Lietuvoje - tai didžiausia dalis euro zonoje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pernai pažymėjo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas iki 5 tūkst. eurų buvo teisingas žingsnis.
„Vis dėlto Lietuvoje vis dar svarbu mažinti grynųjų naudojimą ir skatinti skaitmeninius mokėjimus, nes juos lengviau atsekti ir taip mažinti mokesčių vengimą. EBPO taip pat rekomendavo atlikti įvestų grynųjų pinigų sandorių apribojimų poveikio vertinimą, kuris galėtų suteikti naudingų įžvalgų, kaip mažinti PVM vengimą", - skelbia Valstybės kontrolė
Auditoriai pateikė dvi pagrindines pastabas, kur ribos didinimas esą būtų pavojingas: nesuderinamumas su šešėlinės ekonomikos mažinimo politika; padidėjusi rizika sandorių atsekamumui ir kontrolės efektyvumui.
Be to, anot Valstybės kontrolės, nėra projekte nepateikta išsami, duomenimis pagrįsta analizė, pagrindžianti siūlomos ribos didinimo būtinybę. Neįvertintas galimas poveikis šešėlinės ekonomikos rizikai, sandorių atsekamumui, mokesčių administravimo efektyvumui ir viešojo sektoriaus kontrolės sąnaudoms.
Be to, esą atsiskaitymų grynaisiais ribojimas yra viena iš struktūrinių skaidrumo didinimo priemonių. Keičiant tokias priemones būtina vertinti jų vietą bendroje rizikų valdymo ir duomenimis grįstos kontrolės sistemoje.
Valstybės kontrolierės nuomone, būtina stiprinti gyventojų informavimą ir mažinti galimą klaidingą įspūdį, kad šiandien yra ribojamas pats grynųjų pinigų turėjimas.
„Pabrėžiu - esamas reguliavimas niekaip neriboja gyventojų santaupų ar grynųjų pinigų kiekio „kojinėje" ar seife. Ribojimas taikomas tik atsiskaitymams - sandoriams, kuriais turtas keičia savininką. Šis neaiškumas leidžia vešėti nepagrįstoms baimėms", - akcentavo I.Segalovičienė.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė D.Čibirienė „Vakaro žinioms" sakė, kad yra daugybė gyvenimo atvejų, kai ir didesnės grynųjų sumos yra būtinos. Ir ne tik todėl, kad bankinės sistemos neretai „lūžta", o karinio konflikto atveju galbūt ilgam išeitų iš rikiuotės.
„Pavyzdžiui, senelių namai. Senelis gauna pensiją grynaisiais ir 80 proc. jos turi atiduoti senelių namams. Visa kita lieka šokoladukams. Senelio per mėnesį atiduodama suma gali svyruoti nuo 600 iki 800 eurų, nes būna ne tik senatvės, bet ir neįgalumo, vienišo žmogaus ir kitokios pensijos). Tad jau per metus senelio atiduodama suma gali viršyti 5 tūkst. eurų - ribą, iki kurios leidžiama atsiskaityti grynaisiais.
Kai pasiekiama ši suma, senelis jau turi atsiskaityti pavedimu. Senelių namai gali turėti ir sąskaitą, ir kortelių skaitytuvą. Be gal senelis po insulto guli lovoje ar šiaip nepaeina? Gal jis ir turi sąskaitą, bet nemoka ja naudotis, negali prieiti iki bankomato, o nuvykti į banką yra neįmanoma misija. Ir tada senelis tampa pažeidėju, nes moka grynaisiais", - dėstė D.Čibirienė.
Pasak jos, nereiškia, kad ta 5 tūkst. eurų suma negali būti viršijama viena įmoka.
„Visos sumos sumuojasi. Senelis sumokės 10 mėnesių po 600 eurų ir jau bus 6 tūkst. eurų. Kitaip tariant, ta riba nustatyta ne tik vienam sandoriui, bet ir suminei periodinei įmokai.
Senelis juk nežino, kiek gyvens, tad kai pasiekia 5 tūkst. eurų ribą, su namais turi atsiskaityti pavedimu. Kai suma perkopia 5 tūkst. eurų, jis tampa pažeidėju, jei toliau moka grynaisiais. Ir senelių namai tampa pažeidėjais.
Tokių periodinių įmokų už vieną paslaugą, kurios sumuojasi, yra daugybė. Ir šiaip žmogui turėti grynųjų daug patogiau: užsimanys šokoladuko - paprašys seselės, kad nupirktų, nes svetima kortele atsiskaityti juk negalima.
Be to, yra daugybė ne tik senjorų, kurie išmaniosiomis technologijomis nesinaudoja, nes nemoka. Ir be grynųjų jaučiasi nesaugūs", - konstatavo pašnekovė.
Ji pateikė ir kitą pavyzdį. Pavyzdžiui, žmogus sumanė susitaisyti dantis. Jei suma pasiekė 5 tūkst. eurų, už likusių dantų taisymą privaloma atsiskaityti pavedimu.
