Seimo valdyba į darbo grupę dėl LRT pataisų įtraukė Žurnalistų profesionalų asociaciją

„Aš vakar dar kartą kalbėjausi su Medijų tarybos pirmininku ir mes sutarėme, kad Medijų taryba būtų išorinis mūsų ekspertas, o tą vietą paskirtume Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovams“, – Seimo valdybos posėdyje antradienį kalbėjo parlamento vadovas Juozas Olekas. 

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad raštu į parlamento vadovą, kultūros ministrę bei Seimo valdybą kreipėsi Medijų taryba, prašydama į darbo grupės sudėtį įtraukti daugiau žiniasklaidos atstovų. 

„Ką tik pritarėme tam, kad būtų įtraukti Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovai, t. y. vienas atstovas į darbo grupę, tačiau taip noriu atkreipti dėmesį, kad mes, valdybos nariai, gavome Medijų tarybos kreipimąsi vakar vakare, kurį pasirašė visi Medijų tarybos nariai. Jame siūloma valdybai atsižvelgti į organizacijos nuomonę ir praplėsti darbo grupės sudėtį (…). Ar ketinama atsižvelgti?“ – Seimo pirmininko klausė V. Čmilytė-Nielsen. 

„Ir taip pat šįryt esame gavę LRT darbuotojų atstovų kreipimąsi“, – pridūrė ji. 

Vis dėlto, parlamento vadovas atsakydamas parlamentarei pabrėžė, kad atsižvelgti į visus pasiūlymus Seimo valdyba negali. 

„Aš manau, kad mes iki begalės negalime plėstis (…). Aš siūlau taip, kaip projekte yra ir pasilikti“, – atsakydamas liberalų lyderei sakė J. Olekas. 

Į Medijų tarybos prašymą Seimo pirmininką ragino ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. 

„Man atrodo nereikėtų baimintis tos platesnės grupės, kuri ir taip dabar yra 17 narių (…). Raginčiau atsižvelgti į tai ir pergalvoti (sprendimą – ELTA)“, – Seimo valdybos posėdyje kalbėjo politikė. 

Vis dėlto, parlamento vadovas savo pozicijos šiuo klausimu nekeitė. 

„Mes tikrai turime daug prašymų, kuriuos galėtume plėsti ir plėsti. Aš siūlau sustoti ties tuo, ką vakar buvome susitarę. Dvylika Seimo narių plius penki iš žiniasklaidos atstovų“, – atsakydamas konservatorei sakė J. Olekas.

Parlamento vadovui antrino ir Seimo vicepirmininkai socialdemokratė Rasa Budbergytė ir „aušrietis“ Raimondas Šukys. 

„Galime apskritai antrą Seimą suformuoti ir tada tikrai neturėsime jokio rezultato. Noriu paprašyti ir opozicijos, pradėkime normaliai, konstruktyviai dirbti ir eiti prie rezultatų, nes mes net darbo grupei suformuoti du posėdžius turėjome ir ginčijomės dėl elementarių dalykų“, – kalbėjo R. Šukys. 

„Tikrai bus suteikta galimybė išsisakyti ne tik tiems, kurie yra darbo grupės nariai, bet taip pat ir ekspertams. Labai prašyčiau savo kolegių dirbti konstruktyviai. Antra diena ilgai virpiname orą. Pritariu kolegai R. Šukiui, kad turime pasiekti rezultatą – sutvarkyti LRT kaip nacionalinio transliuotojo valdyseną, o ne išspręsti apskritai problemas, kurias tuščioje vietoje praeityje prisikūrėme“, – teigė R. Budbergytė.

Kaip buvo skelbta, pirmadienį Seimo valdyba buvo nusprendusi, kaip atrodys darbo grupė, kuri tobulins LRT įstatymo pataisas. Buvo nutarta, kad ją iš viso sudarys 17 narių: pagal proporcinę kvotą parlamentinių frakcijų nariai bei atstovai iš penkių organizacijų – Medijų tarybos, LRT žurnalistų iniciatyvinės grupės, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS), Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) bei regioninės žiniasklaidos.

Tačiau vėliau viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, kodėl valdyba nusprendė į darbo grupės sudėtį neįtraukti protestus prieš siūlomas pataisas organizavusios Žurnalistų profesionalų asociacijos. 

Savo ruožtu LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigė, jog darbo grupės sudėtis sudaryta siekiant priimti jau iš anksto numatytus, valdantiesiems palankius sprendimus. 

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda komentuodamas šį Seimo valdybos sprendimą tikino, jog į pataisų tobulinimo procesą turėtų būti įtrauktos visos suinteresuotos grupės. 

Primename, kad Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Tris vakarus iš eilės, prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.

Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.

Vis dėlto, priimti LRT įstatymo pataisų dar rudens sesijoje valdantiesiems nepavyko. Praėjusią savaitę Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.