Seimo opozicinės frakcijos dėl LRT finansavimo įšaldymo kreipėsi į KT

Kaip pabrėžiama Seimo narių kreipimesi į KT, iš visuomeninio transliuotojo misijos kyla ir jo nepriklausomumo reikalavimo užtikrinimas. Nepriklausomumo reikalavimas tiesiogiai susiję su valstybės finansavimu, kuris yra vienintelis visuomeninio transliuotojo finansavimo šaltinis, nustatytas įstatymiškai. 

„Konstitucija įpareigoja valstybę užtikrinti tokį LRT finansavimą, kad būtų užtikrintas nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas. Pagal Konstituciją privaloma užtikrinti deramą nacionalinio visuomeninio transliuotojo finansavimą, siekiant veiksmingo LRT konstitucinės misijos įgyvendinimo. Įstatymiškai įtvirtinus vienintelio LRT finansavimo šaltinio buvimą, įstatymiškai uždraudžiant pajamų gavimo galimybes iš reklamos ar kitų šaltinių“, – cituojamas vienas iš kreipimosi autorių, konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė.

Pasak kreipimąsi pasirašiusių Seimo narių, teisiškai reikšminga yra ir tai, jog šie LRT finansavimo pakeitimai nėra susiję su jokiomis objektyviomis priežastimis, pavyzdžiui, ekonomine ir finansine krize valstybėje, dėl kurios konstituciškai būtų pateisinamas LRT finansavimo mažinimas. Šiuo konkrečiu atveju net nebuvo nurodytas joks konstitucinis pagrindimas, kodėl įstatymu LRT finansavimas yra „įšaldomas“ būtent trejiems metams. 

Be to, pabrėžia parlamentarai, esant ekonominei ir finansinei krizei valstybėje, finansavimas turėtų būti mažinamas visoms sritims. 

Nuolatiniai Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio išpuoliai prieš LRT, jos vadovę bei LRT žurnalistus, politinio spaudimo prieš LRT veiksmus bei iniciatyvas lydinti stebėtina skuba, nenoras išsamiai ir konstruktyviai išdiskutuoti siūlomo teisinio reguliavimo poreikį, vengimas gauti ekspertų išvadas dėl siūlomų pataisų, kaip ir įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl LRT finansavimo yra akivaizdus politinis spaudimas. 

Todėl, vadovaujantis išdėstytais motyvais, KT prašoma ištirti, ar priimtas įstatymas neprieštarauja Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniams pliuralistinės demokratijos, atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principams, taip pat Konstitucijos sudedamąja dalimi esančio Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1 straipsniui. 

Pernai lapkritį Seimas pritarė „aušriečių“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų siūlymui įšaldyti dabartinį LRT skiriamą finansavimą. Pagal šią iniciatyvą, ateinančius trejus metus visuomeninio transliuotojo veiklai siūloma skirti apie 80 mln. eurų. 

Be to, pritarta, kad po 2029 m. LRT turėtų būti skiriama 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamų ir 0,8 proc. akcizo lėšų. 

Pagal dabar galiojančią tvarką, LRT iš valstybės biudžeto kiekvienais metais skiriamas 1 proc. užpraeitų metų faktiškai gautų biudžeto lėšų iš GPM ir 1,3 proc. akcizo pajamų. 

Skaičiuojama, kad pastaruosius metus LRT finansavimas augo – 2020 m. siekė 46,3 mln. eurų, 2021 m. – 53,79 mln. eurų, 2022 m. – 55,43 mln. eurų, 2023 m. – 63,43 mln. eurų, 2024 m. 72,88 mln. eurų.

Inicijavo ne vieną siūlymą dėl LRT

Pastaruoju metu parlamente inicijuotas ne vienas siūlymas dėl visuomeninio transliuotojo. Gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. 

Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.