1 nuotr.Pernai sausį įsigaliojo ankstesnėje Seimo kadencijoje priimtos Labdaros ir paramos įstatymo pataisos, pagal kurias gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) biudžetinėms įstaigoms, tokioms, kaip mokyklos ir darželiai. Galimybės gauti 1,2 proc. GPM neteko ir religinės bendruomenės.
Vis tik Seimas šią galimybę bandė nuo kitų metų grąžinti, bet tam itin priešinosi liberalai bei konservatoriai, dukart sužlugdę balsavimą, mat „balsavo kojomis" ir pritrūko dalyvavusiųjų balsavime.
Seimo socialdemokratas Audrius Radvilavičius drauge su grupe parlamentarų dar daugiau nei prieš metus užregistravo pasiūlymą grąžinantį galimybę skirti GPM paramą valstybinėms švietimo įstaigoms ir religinėms bendruomenėms.
„Daugeliui švietimo įstaigų ir religinių bendruomenių gyventojų parama - gyvybiškai svarbi. Juk kiekvienas turime teisę pasirinkti, kam skirti dalį savo GPM. Deja, ankstesnis Seimas šią mūsų teisę žiauriai apribojo. Ši žinia visuomenėje sukėlė nuostabos ir nusivylimo bangą", - sakė A.Radvilavičius.
„Mokyklos, kurios anksčiau gaudavo reikšmingą dalį lėšų iš gyventojų paramos, susidurs su iššūkiu skubiai rasti alternatyvių finansavimo šaltinių.
Švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius iš valstybės biudžeto lėšų, todėl svarbu išsaugoti galimybę gyventojams ir bendruomenei prisidėti prie ugdymo kokybės gerinimo.
Atimant teisę švietimo įstaigoms pretenduoti į šią paramą ir nesuteikiant pakankamo alternatyvaus finansavimo, smarkiai bloginama jų finansinė padėtis", - įspėja A.Radvilavičius.
Socialdemokratas atkreipė dėmesį, kad privačios mokyklos, kurių finansinė situacija ir šiaip geresnė, ir toliau gali gauti paramą iš gyventojų pajamų mokesčio dalies.
Seimo narys taip pat dalijosi religinių organizacijų atstovų nuogąstavimais: kaimo vietovėse yra parapijų, kurių finansinė padėtis yra ypač sudėtinga.
„Didelė dalis kulto pastatų yra istorinio ir kultūrinio paveldo objektai, reikšmingi visai visuomenei. Jų išlaikymo ir priežiūros finansinė našta tenka tikinčiųjų bendruomenėms.
Religinės bendruomenės neturėtų būti diskriminuojamos ar laikomos mažiau visuomenei reikšmingomis nei nevyriausybinės organizacijos. Kiekvienas turėtume turėti galimybę pasirinkti, kam skirti dalį savo GPM", - įsitikinęs A.Radvilavičius.
Vakar Seimas iš pradžių pritarė grupės parlamentarų siūlymui suteikti galimybę žmonėms savo GPM skirti ir daugiabučių namų savininkų bei sodininkų bendrijoms.
Viena šio siūlymo iniciatorių Seimo socialdemokratė Violeta Turauskaitė sakė, kad šios bendrijos atlieka reikšmingą vaidmenį prižiūrint ir gerinant bendro naudojimo infrastruktūrą - rūpinasi kiemais, takais, želdynais, apšvietimu bei kitomis viešosiomis erdvėmis.
Tiesa, liberalas Simonas Gentvilas pasiūlė prisiminti, kad svarstomas įstatymas vadinasi Labdaros ir paramos, o ne Savišalpos įstatymu, kai pats gali susigrąžinti pinigus.
Tuo metu konservatoriaus Arvydo Anušausko pasiūlymą į įstatymą negrąžinti švietimo įstaigų Seimas atmetė.
„Manyčiau, kad reikia sugrįžti prie didesnio finansinės paramos prieinamumo įvairioms religinėms organizacijoms, kurios atlieka svarbią veiklą visuomenei. Švietimo įstaigos jau yra finansuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų pagal įstatymuose nustatytą tvarką", - teigė A.Anušauskas.
Tačiau A.Radvilavičius pasiūlė nepriešinti nevyriausybinių organizacijų su biudžetinėmis įstaigomis.
Pasak jo, pavyzdžiui, 2023-aisiais nevyriausybininkams atiteko 22 mln. GPM, biudžetininkams - vos 3,2 mln., tad šie pirmųjų tikrai nenuskriaudė.
Be to, savivaldybės ugdymo įstaigoms ne viskam duoda pinigų, o reikia ir neformaliam ugdymui, ir aplinkos tvarkymui, ir kitoms reikmėms.
Prieš įstatymų pataisas pasisakiusi Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė mano, kad jas priėmus nelygiavertėje padėtyje atsidurtų nevyriausybinės organizacijos.
„Esu prieš, mes „iškastruojame" nevyriausybinių organizacijų finansavimą. Jos bus nelygiavertėse konkurencinėse sąlygose.
Nei mokykloms, nei garažų bendrijoms nereikės atsiskaityti, o nevyriausybininkai už kiekvieną centą turi atsiskaityti. Man tikrai apmaudu", - apgailestavo B.Vėsaitė.
Iniciatyvai praplėsti pretendentų ratą į GPM dalį, nepritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas.
Už visą įstatymą rytiniame posėdyje vyko du balsavimai. Tačiau reikiamo balsų skaičiaus dokumento priėmimui surinkti nepavyko. Reikėjo, kad balsuotų 71 Seimo narys, bet pirmą kartą balsavo tik 69, antrą - 61, mat konservatoriai bei liberalai specialiai nebalsavo, o ir dalies valdančiųjų nebuvo salėje.
