Segalovičienė: dalį LRT audito rekomendacijų Vyriausybei pavesta įgyvendinti iki 2027-ųjų liepos

Taip ji kalbėjo pirmadienį Seime vykstančiame darbo grupės posėdyje dėl naujojo LRT įstatymo pataisų, čia buvo pristatomos ir VK pernai atlikto nacionalinio transliuotojo audito išvados.

„Mes nustatome tą galutinį poveikio terminą, ne kada bus atliktas darbas, bet kada pamatysime jau realų poveikį. Kaip pavyzdys – Kultūros ministerijos Vyriausybės nutarimas dėl programų pirkimų, galutinis terminas, kai mes norime matyti poveikį, tai reiškia, kad iki to laiko turi būti atlikti darbai, yra 2027 m. liepos 1 d.“ – sakė I. Segalovičienė.

Anot jos, Kultūros ministerija šiuo metu nėra įgyvendinusi jai pavestos rekomendacijos aiškiau reglamentuoti LRT darbo užmokesčio principus. 

„Auditoriai suformulavo dvi rekomendacijas dėl įstatymo keitimo – pirma, tai yra dėl darbo užmokesčio, kad darbo užmokesčio principai būtų nustatyti labai aiškiai tiek tarybai, tiek darbuotojams. Ir ši rekomendacija dar nėra įgyvendinta ir ji yra (pavesta – ELTA) Kultūros ministerijai“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Pernai lapkritį paskelbtas VK auditas nustatė dirbančiųjų LRT sisteminių socialinių garantijų rizikų – skelbta, kad šiuo metu nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai.

Audito metu nustatyta ir viešųjų bei programų pirkimų trūkumų – akcentuota, kad LRT būtina stiprinti vidaus kontrolę, tobulinti teisinį reglamentavimą.

Po auditorių vertinimo iš viso buvo pateiktos 8 rekomendacijos – keturios jų skirtos LRT administracijai, trys Vyriausybei ir viena LRT tarybai. 

Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigė, kad, jo žiniomis, Vyriausybėje šiuo metu vyksta diskusijos dėl programų pirkimus LRT aiškiau reglamentuojančio nutarimo.

„Galbūt net sausio mėnesį turėsime tą Valstybės kontrolės rekomenduotą dokumentą“, – posėdyje kalbėjo jis.

Vyriausybei rekomenduota patikslinti nutarimą dėl viešojo pirkimo būdo pasirinkimo, neskelbiamų apklausų vertinimo ir atvejų, kai programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai gali būti atliekami kreipiantis į konkretų tiekėją, taikymo.

Auditas taip pat nustatė, kad reikia mažinti programų įsigijimo iš vieno tiekėjo dalį, nes, anot VK, konkurencijos nebuvimas didina įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir mažina galimybes racionaliai panaudoti viešąsias lėšas.

I. Segalovičienės teigimu, audito rekomendacijas nacionalinis transliuotojas turėtų įgyvendinti „nuoširdžiai tikėdamas“, kad pokyčiai padės valstybės lėšas naudoti skaidriau ir efektyviau.

„Perkant iš vieno tiekėjo, buvo akivaizdžiai neįvertintos galimybės rinkoje. Mes patikrinome, rinkoje buvo tiekėjų, vadinasi, jeigu tokių atvejų yra, mes galbūt galėjome sutaupyti lėšų, kurias galėjome reinvestuoti į didesnį prieinamumą, turinio įvairovę ir panašiai“, – posėdyje kalbėjo ji.

Audito duomenimis, 2024 m. 89 proc. arba 516 iš 578 programų sukūrimo pirkimų vykdyta neskelbiamos apklausos būdu, kreipiantis į konkretų tiekėją. 

Šių pirkimų bendra finansinė vertė siekė 12,74 mln. eurų arba 53 proc. visų pirkimų sumos.

Pasak valstybės kontrolierės, jau įgyvendinta viena iš audito rekomendacijų – LRT strateginį planą pavesta tvirtinti nacionalinio transliuotojo tarybai.

„Šiuo atveju nėra apibrėžta, kas tvirtina strateginį planą, taigi mūsų manymu tai yra toks teisėkūros neapibrėžtumas, reikėtų šį klausimą ištaisyti, jis buvo ir ištaisytas – strateginį planą tvirtins taryba“, – pridūrė valstybės kontrolierė.

ELTA primena, kad darbo grupė Seime suburta po to, kai gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl LRT valdymo ir naujos, paprastesnės generalinio direktoriaus tvarkos. 

Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai projekto priėmimas neįvyko.

Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. 

Darbo grupę sudaro parlamentinės frakcijos bei žiniasklaidos organizacijos, grupėje tikimasi patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą – tai planuojama padaryti iki vasario 14 d.

Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.