Rugsėjo dilema: dovanoti gėlių ar dovanų?

Šiemet tą patį pakartojo Austėja Landsbergienė netgi inicijavusi tam specialią akciją. Tėveliai viešojoje erdvėje vėl diskutuoja: ar gėlių dovanojimas Rugsėjo 1-ąją graži tradicija, ar stresas mokiniams ir nereikalingas pinigų leidimas?

Likus kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios, A.Lansdergienė pasirodė televizijos laidoje ir pristatė savo iniciatyvą per Rugsėjo 1-ąją mokytojai atnešti ne gėlę, o knygą. Tokia praktika, pasirodo, jau dešimtmetį taikoma jos pačios įkurtoje Karalienės Mortos mokykloje.

Nori ir knygų, ir gėlių

Laidoje A.Landsbergienė sakė, kad mokslo metų pradžios yra ne ne mokslo ir žinių diena, o floristų šventė. „Taip išeina, kad rugsėjo 1-oji - didžiausia šventė floristams, o mokytojams - galvos skausmas. Pradėjau kalbėti, kas būtų, jei visi atneštų knygas - tada diskutuotume apie tai, kokia tai knyga, galbūt kažkas ją perskaitė vasarą, o dabar atnešė ir pasidalino, - sakė ji. Ir pridūrė, kad po knygą gali atnešti kiekvienas vaikas. O jeigu labai norisi, galima nešti ir gėlių.

Panašių iniciatyvų šiemet buvo ir daugiau.

Pavyzdžiui, pedagogė iš Telšių socialiniame tinkluose paskelbė iniciatyvą „Vilties gėlės" ir paragino pinigus, kurie skiriami gėlėms, paaukoti sergantiems vaikams ar gyvūnų prieglaudoms.

„Jiems reikia labai medikamentams, procedūroms, maisteliui ir pan.", rašė pedagogė. Ir pridūrė, kad dovana mokytojui, jeigu norisi padovanoti, visiškai neturi būti materiali. Jai nereikia nei knygų, nei vokelių.

„Kaip pasveikinti mokytoją šventės proga? Šiltai nusišypsot, apkabinti, tiesiog pasakyti: su švente, miela mokytoja!", - paskelbė pedagogė, trumpai Rugsėjo 1-ąją parašiusi, kad iniciatyva pavyko.

Sovietinės ne gėlės, o politikų vizitai

Diskusija, dovanoti gėles, ar ne, įsisiūbavo ir socialiniuose tinkluose. Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis palaiko tradiciją dovanoti gėles sveikinant pedagogu su mokslo metų pradžia. Jis, pasidalinęs A.Landsbergienės iniciatyva, rašė, kad svarbiau spręsti kitus dalykus. „Rugsėjo 1-oji - tai mokslo ir žinių šventė. Ir viena gražiausių jos tradicijų - gėlės mokytojams. Nuoširdus dėkingumo gestas, kurio tikrai neverta naikinti ar menkinti.

Kažkam atrodo tai, kaip sovietinis palikimas? Jei jau kalbame apie „sovietinį palikimą", man kur kas labiau juo kvepia politikų vizitai mokyklose rugsėjo 1-ąją. Kiekvienais metais matome tą patį - Vilniuje net pasiskirstoma, kas į kurias mokyklas eis, kai kurie politikai suspėja aplankyti net po kelias. Kodėl? Vien dėl reitingų, matomumo. Nuoširdumo ten nedaug...

Tad gal saugokime ir puoselėkime gražias tradicijas, o vat negražias išmeskime iš mūsų gyvenimo. Rugsėjo 1-oji turėtų būti skirta vaikams, mokytojams ir šeimoms - ne politikų pasirodymams", - socialiniame tinkle rašė politikas.

Su tuo sutikę komentatoriai sakė, kad visai ne gėlių dovanojimas yra sovietinis. „Neva daiktai ar tradicijos iš to laikotarpio, savaime yra blogis. Tai ir yra sovietinis požiūris. Viską reikia sena sugriauti ir ant griuvėsių statyti iš naujo. Tik taip pat linkę sunaikinti ir tai kas iš seno lietuviška", - rašė viena komentatorė. Kitas spėliojo, kuo A.Landsbergienei netinka gėlės: „Gal Austėjai „Ferari" padovanoti? Gėlės jai netinka... Botanika juk irgi mokslas."

Kita internautė sakė, kad gėlių dovanojimo tradicija ne visada yra nuoširdi. „Pirmokai net nesupranta, kam tas gėles neša. Pamenu dukros pirmoje klasėje mokytoja paklausė: - vaikai, ar žinote, kam jūs atnešėte gėles? Niekas nežinojo, kai kurie apsiverkė, nes uždavė neaiškų klausimą. Kur čia nuoširdumas? O po to vien dėl to, kad tradicija nešė gėles auklėtojui, kurio pakęsti negalėjo, kuris naudojo psichologinį smurtą naudojo. Manau, tokių istorijų begalės.

(...) Nėra net kaip paaiškinti pirmokui, kad tu turi atnešti gėles žmogui, kurio net nepažįsti ir kuris po to tave terorizuos visus metus taip, kad net į mokyklą nebenorėsi eiti", - rašė moteris.

Kitas internautas sakė, kad gėlių dovanojimas yra graži tradicija: „Ši tradicija turi gerokai senesnes ir platesnes šaknis nei tik Tarybinis laikotarpis ir viena konkreti šalis. Indijoje yra paplitusi tradicija barstyti jaunavedžius gėlių žiedlapiais. Gėlės ten yra tyrumo ir dvasingumo simbolis. Gėlių dovanojimas arba gėlių girliandų kabinimas ant kaklo reiškia palaiminimą ir visa ko geriausio palinkėjimą. Vestuvėse arba bažnytinėse ceremonijose gėlės simbolizuoja Dievo globą ir sėkmę. Gėlėmis Indijoje sveikinami garbingi svečiai, jaunavedžiai arba dvasiniai lyderiai taip išreiškiant jiems gilią pagarbą. Mums, lietuviams, nėra svetima indoeuropietiška kultūra ir gėlių dovanojimas yra puikus būdas išreikšti pagarbą mokytojui!"

Dalijosi savo patirtimi

Internautai dalijosi ir savo asmeninėmis patirtimis. „Atsimenu, pirmame kurse po egzamino atnešėm dėstytojui (gerbiamam profesoriui) gėlių. Jis pasakė, jog jis ne arklys. Pasitaisėme. Kitą kartą nešėm kitą kartą litrą viskio."

„Man tai niekada nebuvo nuoširdus dėkingumo gestas. Nešiau, nes reikėjo - tradicija. Gal kažkas jautė kažkokius emocinius ryšius ir ta gėlė buvo įteikta nuoširdžiai", - pasakojo kitas.

Buvo svarstančių, kodėl iš viso mokytojams teikia kažką dovanoti. „Kodėl mokytojai turėtų gauti dovanų rugsėjo 1-ąją? Nesvarbu - vokelius, knygas, dovanų korteles ar dar kažką materialaus ir, geriau, brangaus?

Ar rugsėjo 1-ąją gėlės tik mokytojui? Argi jos nesukuria šventinės nuotaikos, išskirtinės dienos jausmo pirmokėliui ar abiturientui? Ar nesuspaudžia daugeliui širdies rugsėjo 1-osios rytas, pražydęs gėlėmis ir vaikiškais veidais? Patys tarpusavyje konkuruojate, kas nupirks didesnę, įmantresnę ir brangesnę puokštę, o po to kaltinate mokytojus „godumu".

Gėlės juk yra šventės atributas, puošmena, dienos išskirtinumo ženklas. Ir tikrai - ne tiek jau daug tokių švenčių turime", - rašė viena moteris.