Riaušių prie Seimo byloje liudyti bus kviečiamos Bilotaitė, Čmilytė-Nielsen

Minėtame teisme, kuriame byla bus nagrinėjama apeliacine tvarka, nuo pat ryto budėjo sustiprintos policijos ir Viešojo saugumo tarnybos pajėgos. 

Bylos posėdžiai apeliacinės instancijos teisme rengiami ir kontaktiniu, ir nuotoliniu būdu. Kadangi byloje daug proceso dalyvių, posėdžius nutarta rengti per dvi teismo sales.

Bylą nagrinėsiančios teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Cininas pirmadienį pranešė, kad dalis nuteistųjų neatvyko į teismo posėdį. Vėliau buvo nurodyta, jog dalis nuteistųjų susirgo. 

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Remigijus Matevičius pareiškė, jog posėdyje nedalyvaujant daliai nuteistųjų, bylos nagrinėjimo pradėti negalima.

Teisėjų kolegija, pasitarusi tarpusavyje, atkreipė dėmesį, jog daliai nuteistųjų dalyvauti posėdžiuose būtina, tačiau ne visiems. 

Į teismą kreipėsi vienas iš nuteistųjų Andrejus Lobovas. Jis prašė posėdžius rengti kiek vėliau, kadangi, anot vyro, jis ir dalis kitų nuteistųjų yra ne iš Vilniaus, tad reikia papildomo laiko kelionei į sostinę. Anot A. Lobovo, iššūkių kyla ir dėl Vilniaus apygardos teismo vietos – aplink pastatą esą nėra pakankami vietos, kur galima būtų palikti automobilius.

„Katastrofiška jūsų pastato vieta yra“, – komentavo A. Lobovas.

Jam pritarė ir kiti nuteistieji, prašydami teismo posėdžius rengti vėliau, ne 9 val.

Kaip paskelbė teisėjas A. Cininas, byloje bus atliekamas įrodymų tyrimas. 

Pirmadienį buvo išklausyti nuteistųjų, jų advokatų prašymai dėl vaizdo medžiagos peržiūrų, dėl liudytojų apklausų byloje. Dalis nuteistųjų prašė teismo apklausti Seimo narius Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Agnę Bilotaitę, buvusį policijos generalinį komisarą Renatą Požėlą. 

Kvies liudyti A. Bilotaitę, V. Čmilytę-Nielsen

Antradienį po pietų teisėjas A. Cininas paskelbė, kad byloje bus apklaustos parlamentarės konservatorė A. Bilotaitė, Liberalų sąjūdžio lyderė V. Čmilytė-Nielsen.

A. Bilotaitė 2021 m. rugpjūtį, kai prie Seimo kilo riaušės, ėjo vidaus reikalų ministrės pareigas, o V. Čmilytė-Nielsen tuomet buvo Seimo pirmininkė.

Šias politikes ketinama iškviesti liudyti byloje vasario 18 d.

Teisėjų kolegija taip pat paskelbė netenkinanti nuteistųjų prašymo rengti teismo posėdžius vėliau, tad rytais posėdžiai bus pradedami 9 val.

Antradienį teismas peržiūrėjo vaizdo įrašus byloje.

Daugiau negu 60 apeliacinių skundų

Šioje didelės apimties byloje teismas yra gavęs daugiau negu 60 apeliacinių skundų. 

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė ir Vilniaus apygardos prokuratūra. Prokurorai prašo vieną išteisintąjį dėl dalyvavimo riaušėse pripažinti kaltu. Taip pat prašoma panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis nutarta atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistiesiems, kurie pripažinti recidyvistais. 

Be to, prokuratūra mano, kad iš nuteistųjų turėtų būti priteistos išlaidos už jiems valstybės skirtus advokatus. 

ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas riaušių prie Seimo byloje iš 87 kaltinamųjų 84 pripažino kaltais dėl riaušių, du asmenys buvo išteisinti, o vienos kaltinamosios veikla perkvalifikuota iš dalyvavimo riaušėse į pasipriešinimą policijos pareigūnams.

Recidyvistais nutarta pripažinti 17 kaltinamųjų.

Paskelbtu nuosprendžiu 6 asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dviem paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trims – realios laisvės atėmimo bausmės, o 75 kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas.

Teismas kaltu dėl riaušių šioje byloje pripažino anksčiau už finansinius nusikaltimus teistą Antaną Kandrotą, pravarde Celofanas. Jam skirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Byloje nuteistas ir aktyvus įvairių protestų dalyvis A. Lobovas. Jam skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat byloje apkaltinamojo nuosprendžio sulaukė kovinio sporto atstovas Arnoldas Misiūnas. Jam teismas skyrė 1 metų ir 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant pusantrų metų laikotarpiui.

Anksčiau mokytoja dirbusią Astrą Genovaitę Astrauskaitę teismas pripažino kalta dėl riaušių ir viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą. Moteriai skirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atidedant pusantrų metų.

Kaltinamiesiems taip pat skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – nuo 500 iki 2 tūkst. eurų dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jas sumokant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Iš viso skirta 142 tūkst. eurų įmokų į minėtą fondą.

Civiliniams ieškovams byloje priteista apie 112,4 tūkst. eurų žalos atlyginimo.

Ikiteisminis tyrimas dėl riaušių pradėtas po 2021 m. rugpjūčio 10 d. įvykių prie parlamento. Tądien nuo ryto prie Seimo vykęs protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Mitinguojantiems užblokavus Seimo įėjimus, pasitelktos Viešojo saugumo tarnybos ir riaušių malšinimo policijos pajėgos, kurios prieš protestuojančius panaudojo ašarines dujas, fizinę jėgą.