1 nuotr.Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pateiktame prokuroro skunde tvirtinama, kad policijos pareigūnai turėjo pilną informaciją apie moters psichinę būklę ir pavojingumą, tačiau ne tik nesiėmė atsargumo priemonių, bet ir išlauždami duris išleido ją iš namų, kur būdama nekėlė tokio pavojaus.
Generalinė prokuratūra trečiadienį paskelbė, kad Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo dėl nužudymo peržengiant būtinosios ginties ribas ir piktnaudžiavimo tarnyba buvo išteisintas policijos pareigūnas Darius Šerpytis.
„Vakaro žinios" rašė, kad bene kartą per dešimtmetį Lietuvoje įvykstanti tokio pobūdžio drama išsivystė 2023 m. gruodžio 12 d., kai Vilniaus rajono kaime Specialios parengties skyriaus 33 metų pareigūnas iš tarnybinio pistoleto nušovė 51 metų moterį.
LAT pateiktu kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo (LApT) 2025 m. spalio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai.
Skunde pažymima, jog apeliacinės instancijos teismas neatskyrė būtinosios ginties situacijos nuo būtinosios ginties ribų vertinimo ir nepateikė pakankamų teisinių motyvų, leidžiančių patikrinti, ar šaunamojo ginklo panaudojimas būtent tokia apimtimi ir intensyvumu buvo neišvengiamai būtinas.
Taip pat nurodoma, kad dalis reikšmingų bylos aplinkybių liko tinkamai neįvertintos, neatskleistas jų tarpusavio ryšys, o išvados dėl gynybos proporcingumo suformuluotos pernelyg apibendrintai, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.
Skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai turėjo pilną informaciją apie moters psichinę būklę ir pavojingumą, tačiau ne tik nesiėmė reikiamų atsargumo priemonių, bet ir suprasdami, jog neturi visų reikiamų fizinių prievartos priemonių, neturėdami jokio aiškaus plano, kaip sulaikyti peiliu ginkluotą psichikos sutrikimų turintį asmenį, nesukeliant pavojaus jo ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nepagrįstai pasitikėdami savo jėgomis, išlauždami duris išleido ją iš patalpos, kurioje būdama ji nekėlė tokio pavojaus, ir taip sukėlė pavojingą situaciją, pasibaigusią žmogaus mirtimi.
LAT gautas ir nušautos moters sūnų advokato kasacinis skundas, kuriuo prašoma bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka - nesutinkama su pareigūno išteisinimu.
Puolė su dideliu peiliu
Kaip rašė „Vakaro žinios", tą lemtingą gruodžio dieną policininkai buvo iškviesti dėl gyventojos keliamos grėsmės greitosios medicinos pagalbos brigadai. Medikai nurodė, kad serganti psichikos liga moteris, dar būdama namuose, mojavo peiliu, grasindama nužudyti, vėliau kastuvu išdaužė „greitukės" priekinį langą, kastuvu ir peiliu puolė, vienam iš jų sudavė.
Pirmą kartą policijai skambinta 12.13 val.. Patys medikai kreipėsi 14.16 val., o praėjus beveik pusvalandžiui dar tebelaukė pareigūnų.
Kai po pietų vienas po kito atvyko du ekipažai, gyventoja jau buvo užsidariusi savo name. Ji šaukė, kad kvies tikrą policiją ir skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Pareigūnai nutarė išlaužti duris - nusprendė, kad ją reikia pristatyti į gydymo įstaigą, nes kelia pavojų aplinkiniams ir sau. Įvyko grumtynės ir tragedija pasibaigęs tramdymas.
Per 10 metų tarnybos stažą turintis D.Šerpytis proceso metu tvirtino, kad gynėsi - išsitraukė ginklą, kai išvydo artėjančią paklaikusiomis akimis ir su dideliu peiliu rankoje moterį.
Beje, pastebėta, kad situacija galėjo pakrypti kitaip, jei policijos automobilyje būtų turėję skydą, kuriuo pareigūnai būtų galėję prispausti moterį.
Penki šūviai
Kaip paskelbė LApT, padaryta išvada, kad moters agresiją sukėlė ne policijos veiksmai, o psichinės ligos paūmėjimas.
Nustatyta, kad pareigūnai prieš ją pirmiausia panaudojo elektrošoką, lazdą, fizinę jėgą, ašarines dujas, tačiau tai jos neveikė arba poveikis buvo trumpalaikis. Moteris toliau elgėsi pavojingai, intensyviai ir kryptingai smūgiavo peiliu pareigūnams ir galiausiai ėmė bėgti D.Šerpyčio link.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šis įspėjo apie ginklo panaudojimą ir pirmąjį šūvį iššovė tik tuomet, kai buvo likęs itin nedidelis ir pavojingas sveikatai bei gyvybei atstumas. Tai moters nesustabdė. Ir po antro šūvio ji, atkišusi peilį, toliau artinosi prie D.Šerpyčio. Tik dar trys šūviai sustabdė moterį.
Policininkai veikė chaotiškai
LApT sutiko su apeliacinių skundų argumentais, kad policijos pareigūnai veikė nekoordinuotai ir chaotiškai, nesant bendro vadovavimo, tačiau tai, anot teisėjų kolegijos, nepaneigia būtinosios ginties situacijos.
Taip pat konstatuota, kad nors D.Šerpytis nevisiškai tinkamai koordinavo pareigūnų darbą, tai nesudaro pagrindo pripažinti jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
„Policijos pareigūnams nebuvo laiko iš anksto aptarti konkrečių veiksmų, nes, įvykio vietoje sparčiai kintant situacijai jie turėjo ne tik sulaikyti agresyvią moterį, bet ir išvengti tiesioginės grėsmės savo sveikatai ir gyvybei", - nusprendė teisėjų kolegija.
Skelbiant nuosprendį D.Šerpytį teismo salėje tradiciškai palaikė didelis būrys policininkų su savo aukščiausia vadovybe. Šioje byloje už jį nuo pat bylos pradžios mūru stojo ir pareigūnų profsąjungos, Lietuvos policijos veteranų asociacija. Kaip tvirtinta, teisiamas ne D.Šerpytis, o visa Lietuvos policijos bendruomenė.
