Dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos pastarąją savaitę keturis kartus uždarius Lietuvos oro erdvę, sutrikdyta daugiau nei 170 skrydžių. Tai paveikė virš 27 tūkst. žmonių keliones.
Reaguodama į tai, šalies valdžia svarsto galimybę visiškai uždaryti sieną su Baltarusija ir apriboti prekių tranzitą į Kaliningradą.
Apie tai, kaip reikėtų vertinti susidariusią situaciją, „Respublika" kalbėjosi su pirmuoju atkurtos Lietuvos krašto apsaugos ministru, karybos srities ekspertu Audriumi BUTKEVIČIUMI.

- Kaip čia taip nutiko, kad Lietuva, bent jau kaip deklaruoja atitinkamos institucijos, tiek daug išleido sienos apsaugai, o kontrabandininkų balionai kaip skrido, taip ir skrenda?
- Nes daroma buvo ne tai, kas reikia. Nedrįstu galvoti, kad sprendimus priimančių asmenų kvailumas yra tokio lygio, jog jie pirktų Lietuvai visiškai nenaudingus daiktus. Todėl matydamas kam ir kaip leidžiami pinigai, imu įtarti blogiausią variantą - vagystę.
Juolab kad tikėti, jog vienas betoninis „dantis" kainuoja 3 tūkst. eurų, man neleidžia turimas išsilavinimas. Be to, vadinamieji drakono dantys yra niekam nepanaudojamas ir netinkamas daiktas.
Jeigu jų pirkimo iniciatoriai būtų rimčiau pasidomėję į jų kompetenciją patenkančiais klausimais, tai žinotų, kad „dantys" funkcionuoja tik su tam tikromis sistemomis - spygliuotos vielos užtvaromis, kitais inžinieriais įtvirtinimais ir t.t. Tokius įtvirtinimus kuriantys ukrainiečiai naudoja ištisą sistemą. Tai nėra pasienyje sumestos „piramidės", surištos dantims valyti skirtu siūliuku. Todėl visus ligšiolinius „sienos stiprinimo veiksmus" galiu palyginti tik su mažo vaiko bandymais pakartoti tai, ką jis matė darant tėvus.
Kalbant apie dronus ir balionus, klausimas turi savo techninį sprendimą. Kaip matome, ukrainiečiai ne pirmus metus neblogai ginasi nuo masyvių kovinių dronų atakų ir tam yra sukurtos specialios detekcinės priemonės. Apie tai plačiau nekalbėsiu, tačiau siūlymus, kurie pasiteisino Ukrainoje, esu pateikęs ir Lietuvos specialiosioms tarnyboms, bet panašu, kad atsakymo iš jų taip ir nesulauksiu.
Beje, kovai su dronais yra sukurtos ne tik detekcinės, bet ir kinetinės priemonės, kurios gali labai efektyviai išspręsti šiuos klausimus. Kad ir neseniai vokiečių į rinką paleista naujovė „Skyranger" (trumpo nuotolio oro gynybos bokštelių sistema, kurią sukūrė „Rheinmetall Air Defense AG"), tačiau man neteko girdėti, kad Lietuva būtų užsakiusi šią naują kovos su dronais techniką, nors nuo nieko nesaugantiems „dantims" išleistas ne vienas milijonas.
- Beje, balionai į Lietuvą skrido ir ankstesniais metais, tačiau triukšmas dėl to kilo tik pastarosiomis dienomis. Kodėl?
- Nes kilo realus pavojus civilinei aviacijai. Kontrabandos kiekis iš Baltarusijos, manyčiau, išliko toks pats, kaip ir ankstesniais metais, tačiau pristačius tvorų ir uždarant pasienio patikros punktus, dabar daugiau jos keliauja oru. Ir tai ima kenkti aviacijai, todėl problemos ignoruoti nebegalima. Kuo daugiau skrenda meteorologinių balionų, tuo labiau auga susidūrimo ore pavojus. Į lėktuvų turbinas pakliuvę paukščiai tampa gedimų ar net katastrofų priežastimi, o čia problema yra daug rimtesnė, todėl klausimą reikia spręsti iš esmės.
Pradėti reikėtų nuo atitinkamo lygio susitarimų su kaimynine valstybe. Vėliau vykdant kontržvalgybines funkcijas efektyviau kovoti su kontrabandininkais. Kadangi nieko panašaus nematau, galiu teigti, jog nei Vidaus reikalų ministerija, nei Valstybės saugumo departamentas, nei atitinkamos finansinės tarnybos savo funkcijų neatlieka.
Pradėkime nuo elementarių dalykų - kontrabandininkų veikla, konkrečiu atveju, ne vien finansinis nusikaltimas. Ji gali sukelti aviacijos katastrofas, todėl šią veiklą reikėtų prilyginti terorizmui ir bausmės būtų kitos, negu už kontrabandą. O jeigu man kas nors bandys įrodyti, kad Lietuvos specialiosios tarnybos nėra pajėgios surasti, kas pasiima balionais keliaujančius siuntinukus ir to esą neįmanoma padaryti vien naudojant technines priemones, tokiu atveju atsakysiu, kad „žuvis" reikia „gydyti" nuo galvos. Nes nemanau, kad porą kontrabandininkų nuteisus kaip teroristus ir skyrus jiems po 20 metų kalėjimo, liks daug norinčių taip rizikuoti.
- Reaguodama į balionus, Lietuvos valdžia faktiškai uždarė sieną su Baltarusija - veikia tik Medininkų pasienio patikros punktas, bet ir tai bus praleidžiami ne visi keliautojai. Prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, kad galvoja apie tranzito į Kaliningradą ribojimą. Tą patį pakartojo ir užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Kaip manote, ar tai kaip nors paveiks kontrabandinių balionų skrydžius?
- Tokie sprendimai problemos tikrai neišspręs, o tik didins kontrabandos kiekį. Manau, kad efektyviausias dalykas būtų, kaip minėjau, atitinkamo lygio derybos su Baltarusijos vadovybe, siekiant juos priversti kovoti su savo kontrabandininkais ir saugoti sieną, kaip ankstesniais laikais. Manyti, jog šie balionėliai leidžiami vien tam, kad paerzintų Lietuvos Respublikos prezidentūrą, būtų naivu.
Visi sprendimai, susiję su tranzitu į Kaliningradą, turėtų būti priimami ne Vilniuje, nes Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, šis klausimas buvo derinamas tarp ES, Rusijos ir Lietuvos. Todėl vienašališkas Lietuvos bandymas riboti ar nutraukti tranzitą juridiniu požiūriu sukeltų daugybę problemų ir nereikėtų įsivaizduoti, kad Rusija niekaip į tai nereaguotų.
Galbūt dabar, derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo įkarštyje, šis klausimas būtų kiek nustumtas į antrą planą, tačiau vėliau jis neabejotinai būtų vėl iškeltas į dienos šviesą su visomis galimomis pasekmėmis.
O kol kas aš bandau suprasti, ko siekiama tokiu veiksmu? Gal prezidentūra turi kokią nors gilią mintį ar toli siekiančių planų, kuriais kažkodėl nepasidalina su visuomene?
- Jūsų manymu, kaip pastarųjų įvykių ir pasisakymų fone mes atrodome savo sąjungininkų ir partnerių akyse?
- Esu linkęs manyti, kad į mus žiūrima kaip į kaimo prasčiokus, nesugebančius išspręsti techninių klausimo ypatumų bei panaikinti jo priežasčių. O greta to dar laukiančių, kad kažkas kitas išspręstų su mumis susijusius politinius klausimus.
Jau esame kalbėję apie tai, kad Vašingtonas, suprasdamas, kokią grėsmę kelia Baltarusija, pradėjo su Minsku derybas dėl bendradarbiavimo. Esu įsitikinęs, kad tokių žingsnių buvo laukiama iš mūsų. Deja, suvokus, jog nieko panašaus nei iš Vilniaus, nei iš Varšuvos pusės nebus daroma, amerikiečiai ėmė veikti patys. Į Minską neseniai buvo atskridęs specialusis JAV prezidento pasiuntinys Keitas Kelogas (Keith Kellogg), kuris susitiko su Aliaksandru Lukašenka. Po to ir politiniai kaliniai buvo paleisti, ir dalis sankcijų panaikinta, ir Minskas prakalbo apie naujus susitarimus.
Mūsų valdžia viso to tarsi nepastebi ir toliau įsivaizduoja, kad kažkas kitas už juos išspręs visas Lietuvos problemas. Toks bandymas įsivaizduoti yra ir neatsakingas, ir vaikiškas. O mėginimai ignoruoti tą faktą, jog NATO yra nebetoks, koks buvo iki JAV prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) pradedant savo ardomąją veiklą (turiu omenyje jo priekaištus partneriams ir kalbas apie JAV pasitraukimą), taip pat signalizuoja, jog mūsų šalies vadovybė nesupranta to, kas šiandien vyksta saugumo ir gynybos politikos sferoje.
- Ir tai lemia, kad į Lietuvos oro erdvę netrukdomi patenka ne tik meteorologiniai balionai, bet ir Rusijos karinių oro pajėgų orlaiviai?
- Taip, pasekmės jau jaučiamos. Mūsų oro erdvė nesaugoma ir neginama, o tai rodo, jog norint mus provokuoti, kas greičiausiai ir toliau bus daroma, galimai stabtelėjus karo veiksmams Ukrainoje, tapsime pagrindiniu hibridinių atakų taikiniu. Reaguojame jautriai, tačiau realių, į problemos sprendimą nukreiptų veiksmų, nesimato.
Žinoma, pačios tokios atakos nėra savitikslės. Maskvos tikslas yra pasodinti Europos valstybes prie derybų stalo ir silpninti sankcijinę politiką. O tam ir bus naudojami tokie kaimo franklinai, kurie šiuo metu sėdi Lietuvos valdžioje.
- Apibendrinant, šiandien turime situaciją be išeities?
- Išeitis visada yra. Kalbant apie aukščiau minėtas problemas, kelias yra net labai akivaizdus - reikia rinkti žmones, kurie spręs klausimus, o nebus tik gražūs ar kalbantys superpatriotiniais terminais. Problema yra Lietuvos rinkėjas, kuris yra nepasirengęs gyventi tikros demokratijos sąlygomis. Ypač tada, kai reikia rinktis tinkamus vadovus, kurie krizės metu nekištų galvos į smėlį, o spręstų mūsų šaliai svarbius klausimus. Kol šis suvokimas netaps visuotinis, tol tikėtis teigiamų permainų neverta.
Minsko reakcija į Vilniaus veiksmus
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, kalbėdamas III Minsko tarptautinėje Eurazijos saugumo konferencijoje, Lietuvos sprendimą uždaryti sieną pavadino beprotiška afera, praneša naujienų agentūros BELTA korespondentas.
„Konferencijos laukėme ne tik mes, jos dalyviai, bet ir mūsų oponentai, kurie šiandien atidžiai stebi Minską. Ne visi šiandien galėjo atvykti į Minską. Tokio tikslo siekė kai kurie mūsų kaimynai, iškrėtę šią beprotišką aferą su sienos uždarymu. Ir jie sugalvojo absurdišką pasiteisinimą. Balionai. Tai smulkmena net tokiai mažai šaliai kaip Lietuva", - piktinosi valstybės galva.
„Atsakingai pareiškiu, kad apie jokią ypatingą kontrabandą negali būti nė kalbos. Tačiau tai daug ką pasako apie mūsų konferencijos politinį potencialą, nes ją bandoma blokuoti", - pridūrė A.Lukašenka.
Valstybės vadovas sakė, kad „didžiausieji" jau pareikalavo, jog Baltarusija atsiprašytų. „Jei žmogus yra kaltas, jis visada turi atsiprašyti. Ir jeigu mes esame įsitikinę, kad esame kalti (dabar jie bando mus tuo įtikinti), esame pasirengę tai viešai aptarti, atsiprašysime. Tikrai. Bet jeigu ten skraido kažkokie balionėliai su cigaretėmis ar dar kažkuo, manau, kad mes turėtume išspręsti šį klausimą būtent ten. Jie juk neskrido tiesiog į nežinomą vietą. Kažkas juos ten priima, kažkas tuo yra suinteresuotas. Būtina rasti ir radikaliai sustabdyti tokius dalykus", - dėstė jis.