Priklausomybė nuo telefonų sugadina vaikų sveikatą

Mokyklos, jau įvedusios draudimus mokiniams naudotis mobiliaisiais telefonais, pastebi, kad vaikai noriau įsitraukia į veiklas, kurių anksčiau nepastebėdavo, taip pat sustiprėjo mokinių tarpusavio bendravimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija „Vakaro žinias" informavo, kad jau prieš naujus mokslo metus 64 proc. apklaustų mokyklų pranešė, kad turi pasirengusios mobiliųjų naudojimo tvarkas. 83 proc. mokyklų, pasirengusių tvarkas, mobilieji telefonai leidžiami tik mokytojo nurodymu ugdymo tikslams; 12 proc. mokyklų išvis draudė naudotis telefonais.

Pasak ministerijos, planuojama, kad Švietimo įstatymo pataisa, įpareigojanti mokyklas pasirengti šias taisykles, bus priimta Seimo pavasario sesijoje.

Ministerija taip pat yra suplanavusi priežiūrą, kiek ir kaip mokyklos laikosi įstatymo nuostatos, kaip įgyvendinamos tvarkos.

Mokiniai priprato greičiau nei tėvai

Akmenės rajono jungtinės mokyklos Naujosios Akmenės „Saulėtekio" progimnazijos skyriaus direktoriaus pavaduotoja ugdymui Monika Bertašiūtė pasakojo, jog pernai įsivedus tvarką dėl mobiliųjų, pasikeitė net patys mokiniai. Jie daugiau tarpusavyje bendrauja pertraukų metu, užimti biliardo, stalo futbolo stalai, mokiniai noriai žaidžia šaškėmis, šachmatais.

Direktoriaus pavaduotoja tikino, kad naują tvarką mokykloje paskatino ir mero raginimas tą padaryti.

„Pas mus mokiniai turi spinteles, kuriose laiko savo daiktus.

Taisyklė - telefonas turi būti arba spintelėje, arba paliktas kuprinėje, bet išjungus vibraciją. Kartais telefonų prireikia pamokose mokymuisi, mes vaikus išleidžiame prie spintelių, - teigė M.Bertašiūtė. - Vieni dalykai turi vadovėlius, kiti dalykai neturi, telefonų prireikia kokiems tekstams perskaityti, susirasti informaciją.

Kai kurie mokytojai dalijasi elektroninėmis užduotimis, tada mokiniai užduotis atlieka telefonu."

Paklausta, kaip tėvai reagavo į naują tvarką, pašnekovė sakė, jog iš pradžių reakcijų buvo įvairių, dauguma džiaugėsi sprendimu teigdami „ir namie vaikas sėdi su telefonu, ir mokykloje". Bet buvo ir susirūpinusių, kaipgi teks prisiskambinti savo vaikui.

„Mes sakėme, supraskite, vaikas yra mokykloje, jis yra saugus. Tada tėvai atsakydavo, kad nori patikrinti, ar vaikas yra mokykloje. Visokių niuansų atsirado.

Taigi priėmėme sprendimą, kad vaikas, jei, pavyzdžiui, žino, kad jam tą dieną pas gydytoją, sukontaktuoja su tėvais, paprašęs mokytojo šalia jo leisti pasinaudoti telefonu. Šalia tam, kad niekas nepagalvotų, jog specialiai išsitraukė telefoną", - aiškino M.Bertašiūtė ir pridūrė, kad vaikai prie šios taisyklės greitai priprato, galbūt tėvams buvo sunkiau.

Žinoma, pasak minėtos mokyklos direktoriaus pavaduotojos, dar šiandien yra mokinių, kurie pyksta, kad iš jų „atimti telefonai". Tačiau dažniau patys mokiniai sako, kad mokykla tapo įdomesnė, atsirado daugiau draugų, vaikai tiesiog geriau jaučiasi mokykloje.

Panikos ir pykčio atakos

Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo Vaikų dienos stacionaro skyriaus vedėja Simona Kacevičė „Vakaro žinioms" pasakojo, kad į Klaipėdos filialo Vaikų dienos stacionaro skyrių per metus kreipiasi nemažai paauglių, kurie žalingai naudoja internetą.

„Skaičius, ko gero, siektų iki 30 proc. visų atvejų. Situacijos neretai yra sudėtingos, nepilnamečiai, kurie atvyksta į mūsų gydymo įstaigą, būna jau nebelankantys mokyklos metus ir ilgiau, turi įvairių baimių, pasireiškiančių panikos ar pykčio atakų. Taip pat būna prarasti kasdieninio gyvenimo įgūdžiai, kartais stebimi kiti sveikatos sutrikimai", - teigė S.Kacevičė.

Ji atkreipė dėmesį, kad nepilnamečiai dar neturi susiformavusių kontrolės mechanizmų, todėl labai svarbus yra suaugusiųjų vaidmuo, kontroliuojant laiką prie ekranų ir turinį, nes pernelyg ilgas laiko leidimas internete gali paveikti jauno žmogaus raidą, asmenybę, pažintinius gebėjimus.

Pasak S.Kacevičės, tėvai į vaikų ekranų naudojimą dažnai nežiūri kaip į galimą problemą, namuose nebuvo ir nėra brėžiamos ribos, nėra disciplinos, tėvai su vaikais dėl laiko trūkumo neužsiima kitomis prasmingomis veiklomis kartu. Be to, tėvai ar kiti artimieji, jei ir sako vaikams, kad ribotų laiką prie ekranų, praranda autoritetą jų akyse, jei ir patys naudoja mobiliuosius be saiko.

„Todėl mūsų pagalba ir darbas yra tiek su vaiku, tiek įtraukiant visą jo šeimą. Sudaromas individualus pagalbos planas, aptariamas su vaiku, šeima. Pateikiamos rekomendacijos ir „namų darbai" tėvams su vaikais namuose, kai grįžta iš centro, kad būtų tęstinumas.

Taip pat skatinam tėvus kalbėti su vaikais apie tai, kokios grėsmės gali slypėti internete, būti budriems ir stebėti, ką ten vaikai veikia, kokius žaidimus žaidžia, nes internetas gali ne tik sukelti vadinamąją priklausomybę, bet vaikai gali tapti ir sukčių ar piktavalių taikiniais", - akcentuoja pašnekovė.

S.Kacevičės tikinimu, išmaniųjų įrenginių ir interneto naudojimas yra neišvengiamas, jis suteikia ir daug teigiamų dalykų mokymuisi, pažinimui, tačiau tam, kad neatsirastų problema, turėtų būti aiškūs susitarimai visų šeimos narių, kada galima naudoti telefoną ir kiek laiko.

Vertėtų prisiminti rekomendacijas: vaikai iki darželio visai neturėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir internetu, darželinukams tai galėtų būti leidžiama daryti iki 1 val. per dieną, pradinių klasių mokiniams - iki 2 val., o vyresniems paaugliams - iki 3 val.

Kada kreiptis pagalbos

RPLC Kauno filialo Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyriaus (šiame skyriuje paaugliai gydomi stacionariai) vedėja Žydrė Nutautienė pabrėžia, kad nors oficialios diagnozės „priklausomybė nuo telefono" tarptautinėje klasifikacijoje nėra, dažniausiai tai priskiriama elgesio problemoms, įpročių ir potraukių sutrikimams. Vaikų ir paauglių psichosocialinės reabilitacijos skyriuje per 2025 metus dėl šios priežasties buvo gydyti 5 pacientai.

Ž.Nutautienės teigimu, pacientai, susiduriantys su šiuo sutrikimu, demonstruoja ryškius simptomus: dirglumą, pyktį, nerimą ar net fizinę agresiją bandant apriboti įrenginio naudojimą.

Ilgainiui vaikai praranda susidomėjimą ankstesniais pomėgiais, atsiriboja nuo draugų ir artimųjų. Dėl naktinio naršymo sutrinka miegas, jaučiamas nuolatinis nuovargis, mokiniai nebepajėgia dalyvauti pamokose, todėl suprastėja mokymosi rezultatai. Bandymai savarankiškai kontroliuoti laiką prie ekrano dažniausiai būna nesėkmingi.

„Mūsų skyriuje gydymo metu pacientai negali naudotis telefonais ar kompiuteriais ir dėl to jie nepatiria didelių sunkumų, nes jiems teikiama kompleksinė pagalba, orientuota į elgesio keitimą.

Specialistai teikia individualias konsultacijas, veda grupinius užsiėmimus, daug dėmesio skiria socialinių įgūdžių lavinimui ir gyvam bendravimui.

Elgesio korekcijoms didelę reikšmę turi gydymas struktūruotoje aplinkoje, aiškios dienotvarkės ir taisyklių turėjimas. Labai svarbus ir tėvų įsitraukimas, nes ši priklausomybė dažnai glaudžiai susijusi su santykiais šeimoje bei paciento aplinka", - pasakojo ji.

Ž.Nutautienė pabrėžė, kad tėvai turėtų kreiptis pagalbos, pastebėję šiuos pavojaus signalus: vaikas meluoja apie laiką, praleistą prie ekrano; kyla stiprūs konfliktai ar susierzinimas vos užsiminus apie ribojimus; apleidžiama asmens higiena, mityba, sutrinka miego režimas; įrenginys tampa vieninteliu būdu vaikui reguliuoti savo emocijas ar slopinti nerimą.

„Pastebėjus šiuos ženklus, būtina kreiptis į vaikų ir paauglių psichiatrą ar psichologą pirminiame psichikos sveikatos centre, jie diagnozavę sutrikimą nukreips gydymo taktikos parinkimui į RPLC filialus Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje", - patarė ji.