Priedangų dar nepakanka

Lietuvoje priedangos yra trijų tipų. Mažiau nei pusėje, tai yra 40 proc., priedangų būtų galima slapstytis iki 24 val., didžiojoje dalyje - iki 72 val. Taip pat bus šiek tiek priedangų, kur saugiau bus galima išbūti iki 5 valandų. Planuota, jog vienai priedangai įrengti užteks daugiausia 80 tūkst. Eur, dabar limitas padidintas iki 120 tūkst. Eur.

Kol kas visiškai priedangomis apsirūpinusios tik 28-ios savivaldybės. Kai kurios jau iš anksto nusipirko elektros generatorių ir vėdinimo sistemų.

Miestuose bus saugiau

Molėtų rajono meras Saulius JAUNEIKA patikino, jog parama, skirta priedangoms įrengti, dar tik prasideda, todėl, anot mero, jis negali atsakyti, ar tos paramos pakaks.

„Vyksta tik pirmasis projekto įsisavinimo etapas, - paaiškino S.Jauneika. - O kiek šiemet tos paramos panaudosime, dar pamatysime. Priedangų nebuvo, todėl jas turime įrengti, pritaikyti, dar daug teks investuoti. Perkame paslaugas viešųjų pirkimų būdu, todėl tikrai nerūšiuojame, ar statybininkai iš Molėtų ar kito rajono. Kas konkursus laimi, tas ir įrenginėja. O perkant priedangoms įrangą, taip pat perkame iš tų, kurių pasiūlyta kaina mums tinka.

Ar galima tiek įrengti priedangų, kad apsaugotų visus Molėtų rajono gyventojus? Teoriškai galbūt miestuose ir galima tuo pasirūpinti, kad gyventojai būtų visiškai apsaugoti, o kaimiškose vietovėse, ypač atokiose, jei nėra viešųjų pastatų, gyventojams patiems reikėtų įsirengti priedangas. Pavyzdžiui, rūsiuose. O mes padėtume, taip pat paaiškintume, kokių atsargų reikėtų tose priedangose turėti. Juk priedangos yra tik laikinam pasislėpimui. Svarbu, kad būtų deguonies, vandens ir šviesos.

Dabar priedangoms įrengti sumos tikrai nėra didelės. Tokia tvarka, kad iš pradžių su VRM pasirašome priedangų įrengimo finansavimo sutartis, atliekame tam tikrus darbus, o tada jau gauname pinigus. Čia tas pats, kaip ir europinių pinigų atveju. Bet mes įpratę taip. Pirma padarom, o tada gaunam pinigus. Bet yra avansiniai mokėjimai, todėl negalėčiau sakyti, kad tai yra labai blogas finansavimo mechanizmas. Manau, jis yra normalus ir pagal jį dirbame, prisideriname. Išsidėliojame laike ir savivaldybės pinigus."

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje gyvena 113 030 žmonių ir šis skaičius nuolat didėja. Savivaldybė turi 418 priedangų, kuriose gali pasislėpti 46 234 gyventojai. Tai reiškia, jog vienu metu pasislėpti galėtų 40,9 proc. žmonių, o tai atitinka kaimiškoms savivaldybėms taikomą saugumo normą. Dauguma priedangų įrengtos daugiabučių rūsiuose, mokyklose, darželiuose. Daugumos jų būklė patenkinama.

Nauji statiniai - jau su priedangomis

Kauno mieste, turinčiame 304,2 tūkst. nuolatinių gyventojų, yra patvirtinta 321 priedanga, jose galėtų vienu metu pasislėpti 40 proc. kauniečių. Net 78 priedangos yra miesto centre. Žmonės galėtų laikinai pasislėpti ne tik viešųjų pastatų rūsiuose, bet ir požeminėse perėjose. Be to, Kauną supa dar carinės Rusijos imperijos laikais pastatytos tvirtovės fortų kompleksas. Tad priedangos įrengtos ir kai kuriuose fortuose esančiuose sandėliuose.

Nauji statiniai iškart projektuojami su priedangomis. Tokią priedangą turi neseniai pastatytas Valdo Adamkaus lengvosios atletikos maniežas, Baltijos gatvėje nuo rugpjūčio veikiantis prekybos centras ir pan. Ne mažiau kaip 10 proc. visų priedangų įrengiamos daugiabučiuose.

Kai kurias priedangas jau reikės keisti

Kazlų Rūdos savivaldybė yra viena mažiausių šalies savivaldybių, jos teritorijoje gyvena 10 830 žmonių, todėl visiškai pakanka 38 priedangų. Tačiau, kaip paaiškino parengties pareigūnė Laura Stražnickienė, kai kuriose priedangose, įrengtose namų rūsiuose, kaupiasi paviršinis vanduo, todėl šias priedangas reikėtų keisti. Savivaldybė už pinigus, gautus iš Valstybės gynybos fondo, pagerins 5-ių priedangų infrastruktūrą - įsigis elektros generatorių, pritaikys įėjimą į priedangas žmonėms, turintiems judėjimo problemų. Savivaldybė, kiek gali, prisideda prie laikinų priedangų įrengimo ir savo lėšomis.

Lietuvos valdžia planuoja, jog iki 2030 metų visos 60 šalies savivaldybių turės pakankamai priedangų. Tai yra saugių vietų, kuriose gyventojai galėtų kelioms valandoms pasislėpti nuo orlaivių ar raketų apšaudymo. Priedangoms įrengti Vidaus reikalų ministerija (VRM) per du etapus savivaldybėms skirs 32 mln. Eur.

Savivaldybės jau gali vėl teikti paraiškas. Tačiau savivaldybių vadovai baiminasi, jog tokių pinigų neužteks. Mat kyla statybinių medžiagų bei remonto paslaugų kainos.

Komentuoja Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas, Plungės rajono meras Audrius KLIŠONIS:

Pagal procentus nepasakysiu, kiek savivaldybės jau įsirengė priedangų, nes priedangos yra skirtingų dydžių. Pavyzdžiui, kultūros centruose, ligoninėse įrengtos priedangos ir daugiabučiame name veikiančios priedangos bus skirtingų dydžių, bet visos savivaldybės juda, priedangas įrenginėja ir, matyt, metų pabaigoje jau turėsime kažkokias išvadas.

Ar pabrango priedangų įrengimas? Ne tai, kad pabrango, bet tiesiog buvo uždėtos finansavimo „lubos" vienai priedangai, nors jos, kaip anksčiau minėjau, yra skirtingų plotų ir skirtos skirtingam žmonių skaičiui. Vienokie kaštai pastatuose, kur yra techniniai koridoriai, ir skirtingi daugiabučiuose, kur gyvena 60-100 žmonių.

Todėl buvo išsakyti savivaldybių lūkesčiai, kad mes galėtume laisviau disponuoti ir neturėti tokių apribojimų dėl lėšų „lubų" vienai priedangai įrengti. Nes iš tikrųjų natūralu, kad pirmiausia priedangos daromos viešuosiuose pastatuose, kur yra didesnė žmonių koncentracija. O ten ir sąnaudos įrenginėjant didesnės.

Be to, jeigu norime visiškai įrengti priedangą, reikalinga ir mechaninė ventiliacija, reikia turėti ir atsarginius evakuacijos kanalus, išėjimus, jeigu pastatas sugriūtų. Tai yra techniniai reikalavimai, kurių būtina laikytis.

Siekiama, kad iki 2030 metų priedangų būtų pakankamai, todėl savivaldybės jau darbuojasi. Mes patys Plungės rajono savivaldybėje pasistengėme, kad gyventojai pirmiausia galėtų iš daugiabučių namų rūsių išvalyti per dešimtmečius sukauptas nereikalingas atliekas.

Prisidedame savo pinigais prie to „turto", kuris buvo sukauptas daugiabučių rūsiuose 20-30 metų, išvežimo. Pradžioje gal buvo šiek tiek nepatiklumo, bet dabar gyventojai mielai ta paslauga naudojasi. O kitame etape VRM skirtos lėšos, reikalingos priedangoms, bus tiesiogiai įskaičiuotos į savivaldybių biudžetus kaip tikslinės paskirties lėšos. Tai suteiks mums galimybę tiksliau formuluoti, kiek mums reikia lėšų ir tą dalyką pradėti nuo 2026 metų sausio, nelaukiant, kada kovo, balandžio mėnesiais bus paskelbti priedangų įrenginėjimo konkursai.

Daugiabučiuose įrengtos priedangos bus gana saugios, nes tokie rūsiai dažniausiai turi du išėjimus, jie tarpusavyje jungiasi ir dar būna padarytos pertvaros. Tiesa, mes lankėmės Helsinkyje (Suomija) ir žiūrėjome, kaip ten įrengtos slėptuvės bei priedangos. Todėl reikia, ko gero, ir mums kalbėtis ir, suomių pavyzdžiu, padaryti tuos išėjimo tunelius.

Suomijoje reikalavimai tokie, kad tokių tunelių išėjimų angos būtų ne arčiau kaip trečdalis pastato aukščio. Kad pastatui griūnant, angos nebūtų užverstos ir žmonės galėtų išeiti iš rūsyje įrengtos priedangos į lauką net ir tuo atveju, jei pastatas būtų sugriautas. Tunelis reikalingas, kad žmonės neuždustų ir saugiai išeitų.