Antradienį vyksiančiame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdyje žadama aptarti 17 klausimų, iš kurių paskutinysis – visos Tarybos atsistatydinimas „in corpore“.
„Tarybos posėdis yra numatytas sausio 20 d., antradienį, 13 val. Bus apie 17 klausimų ir paskutinis yra Tarybos atsistatydinimo in corpore klausimas“, – Eltai praėjusią savaitę komentavo Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
M. Jurkynas ne kartą yra sakęs, kad antradienį vyksiančiame posėdyje balsuos už visos Tarybos atsistatydinimą. Visgi, kaip teigė jis, šiuo klausimu vieningos pozicijos tarp Tarybos narių nėra, mat dalis jų nesutinka su atsistatydinimu in corpore.
Pastarąjį kartą Taryba posėdžiavo praėjusių metų gruodį. Tada visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė paragino LRT tarybos narius ir visą vadovybę atsistatydinti.
Raginimą atsistatydinti tą pačią dieną buvo išreiškę ir LRT darbuotojai, inicijavę nepasitikėjimą Taryba bei į posėdį besirenkančius narius pasitikę protestu.
Apie galimą visuomeninio transliuotojo tarybos atsistatydinimą vėliau prakalbo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Analogišką nuomonę tuo metu buvo išreiškusi ir ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Du klausimus nagrinės viešai
Kaip nurodoma Tarybos posėdžio darbotvarkėje, du pirmieji klausimai bus nagrinėjami viešai, likę – uždaru būdu.
Pirmąjį posėdžio darbotvarkės klausimą – LRT aktualijos ir auditorijos pokyčiai – pristatys visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Antrasis darbotvarkės klausimas – LRT 2025 m. veiklos priemonių plano ataskaita – taip pat bus nagrinėjamas viešai.
Be to, posėdyje numatoma svarstyti ir dabartinės LRT vadovės galimybes tęsti darbą šiose pareigose. Apie tai Tarybos pirmininkas M. Jurkynas prakalbo praėjusią savaitę, po to, kai LRT paskelbė, jog „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nebebus kviečiamas į tiesiogiai transliuojamas laidas, o vėliau šį sprendimą pripažinus klaida ir atšaukus.
M. Jurkynas pabrėžė, jog po šio incidento LRT vadovė turėtų prisiimti atsakomybę ir atsistatydinti.
„Mano įsitikinimu, po šito įvykio generalinė direktorė turėtų atsistatydinti, kadangi tai galimai buvo cenzūros atvejis (…). Antradienį tikrai kelsime (šitą klausimą – ELTA)“, – Eltai ketvirtadienį sakė M. Jurkynas.
Tokį patį raginimą LRT generalinei direktorei vėliau išreiškė ir ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.
Savo ruožtu pati visuomeninio transliuotojo vadovė viešai išplatintame pareiškime tikino, jog siekiant išvengti panašių situacijų ateityje, LRT bus atliktas vidinis tyrimas.
ELTA primena, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka. Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos – prie Seimo vyko protestai, platinta peticija. Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Įtampų kilo ir tarp LRT administracijos ir Tarybos.