Poligonas: reikia, bet su gyventojais geriau nesipykti

Institucijos Visuomenės informavimo skyrius Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas atsiuntė išsamų atsakymą, tačiau neatsakytų klausimų vis tiek liko.

- Kiek šiuo metu Lietuvoje yra veikiančių poligonų ir kokie jų plotai? - paklausėme KAM? (atsakymus pateikė KAM Visuomenės informavimo skyriaus Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas).

- Lietuvoje šiuo metu yra 9 skirtingo dydžio poligonai. Didžiausi poligonai yra Pabradės ir Rūdninkų, kiti gerokai mažesni.

Šiandien iki brigados (brigada - karinis dalinys, sudarytas iš 2-5 pulkų ir/ar batalionų, mažesnis už diviziją, bet didesnis už pulką; paprastai turi 1500-3500 karių) lygio mokymai galimi tik Pabradės poligone, kur dislokuoti ir treniruojasi JAV kariai, Rūdninkų poligone treniruosis Vokietijos brigados kariai.

Kitos karinio rengimo vietos skirtos iki kuopos (paprastai 100-200 kareivių) ar bataliono (paprastai sudarytas iš 300-1200 karių) lygmens vienetams ir fiziškai nepajėgios sutalpinti didesnių pajėgų.

Naujas karinis poligonas bus steigiamas Kapčiamiesčio apylinkėse, nes teritorija yra pietų Lietuvoje, ribojasi su Lenkija ir patenka į strategiškai svarbų Suvalkų koridorių. Kariniu požiūriu, tai tinkamiausia vieta, siekiant reikšmingai sustiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus.

Didžiausi Lietuvos kariuomenės poligonai yra išdėstyti taip, kad sudarytų žiedą svarbiausioje gynybai vietovėje, besiribojančioje su Rusija ir Baltarusija - Pabradė, Rūdninkai, Tauragė. Tuo tarpu pietų Lietuvoje tokios infrastruktūros nėra.

- Kiek Lietuva turi sunkiosios karinės technikos ir kokie plotai reikalingi pratyboms su ja?

- Vadovaujantis NATO standartais, karinio poligono teritorija yra kompleksiška ir skiriama skirtingoms paskirtims.

Lietuvos kariuomenė yra nuolat modernizuojama - įsigyta nauja karinė technika: šarvuočiai, tankai, artilerija. Poligono dydis ir struktūra turi užtikrinti galimybę vienu metu vykdyti įvairaus pobūdžio mokymus su modernia karine technika.

Kovinio šaudymo pratybų planavimas reikalauja papildomų teritorinių ir saugos vertinimų. Skirtingų paramos ir kovinių ginklų šaudymo reikalavimai skiriasi, atsižvelgiant į jų paskirtį, technines galimybes, maksimalų ir efektyvų šaudymo nuotolį.

Kiekvienai ginklų sistemai nustatomos ginklo pavojaus zonos. Šių zonų dydis priklauso nuo šaudymo pratybų kompleksiškumo, naudojamos amunicijos, metų laiko, vietovės reljefo, šaulių ir taikinių pozicijų bei atstumų tarp jų, taip pat kitų veiksnių.

Siekiant laiku iki 2030 m. išvystyti nacionalinę diviziją (karinis vienetas, susidedantis iš 2-4 brigadų ar pulkų; paprastai sudaro 10 000-20 000 karių) ir priimant daugiau sąjungininkų, būtinas poligonas, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas.

Pratybos dažnai vykdomos tokiu principu, kai reikia pakankamos teritorijos ne tik pagrindinėms pajėgoms, bet ir oponuojančioms pajėgoms. Tai reikšmingai didina bendrą manevro pratyboms reikalingą poligono plotą.

- Ar šalyje dar liko sovietinių laikų nenaudojamų poligonų, kurie galėtų būti pritaikyti šiandienos reikmėms?

- Vienas iš sėkmingai modernizuojamų poligonų yra Rūdninkų poligonas, sovietų okupacijos laikais taip pat vykdęs karinio poligono funkcijas.

Aplinkos ministerija patvirtino, kad Lietuvoje nėra vientisų teritorijų, atitinkančių visus karinius kriterijus. Taip pat Kapčiamiesčio teritorija pasirinkta dėl mažiausio gyventojų tankumo (kitose svarstytose vietose gyveno nuo 137 iki 779 gyventojų), Kapčiamiesčio teritorijoje - vienas iš mažiausių saugomų teritorijų ir kultūros vertybių skaičius.

- Kiek gali kainuoti poligonas Kapčiamiestyje?

- Šaudyklų ir infrastruktūros įrengimui planuojama investuoti apie 100 mln. eurų.

- Kam jis būtų naudojamas?

- Kapčiamiesčio karinis poligonas bus skirtas Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratyboms ir kariniams mokymams. Kapčiamiesčio poligone vienu metu galės treniruotis iki 3500 - 4000 karių, daugiausia čia treniruosis Lietuvos kariuomenė.

Nuolat poligone ir karinėje mokymo teritorijoje tarnybą vykdys apie 60 karių, kurie bus atsakingi už poligono priežiūrą ir veiklos užtikrinimą. Čia treniruosis profesionalūs kariai, nuolatinės pradinės privalomosios karo tarnybos kariai, vyks rezervo karių mokymai, esant galimybei treniruosis ir Lietuvos šaulių sąjungos nariai.

Karių reikės vis mažiau?

O štai Bundesvero generolas Tomas Lovinas (Thomas Lovin) neseniai pareiškė, kad NATO planuoja per dvejus metus pasienyje su Rusija ir Baltarusija sukurti robotizuotą, galimo puolimo atrėmimui skirtą gynybos zoną, kurioje beveik nebūtų gyvų žmonių.

Interviu „Welt am Sonntag", T.Lovinas papasakojo apie Rytų flangui numatytą gynybos koncepciją, vadinamąją „Sulaikymo liniją".

„Kalbame apie atgrasymą ir gynybą pasienyje. Pagrindinė idėja - sukurti sudėtingą, daugiapakopę gynybinę sistemą palei sieną su Rusija ir Baltarusija, naudojant tam ne tik įprastą kariuomenę, bet ir, pasitelkus užtvaras bei technologijas, netoli sienos suformuojant robotizuotą ar automatizuotą zoną, kurią pirmiausia priešininkas ir turėtų įveikti", - patikslino jis.

Pasak kariškio, zonoje turėtų būti apstu stacionarių ar mobilių jutiklių (radiolokacinių, akustinių, optinių, elektroninių ir kitokių), kurių surinkti duomenys būtų naudojami kartu su iš pilotuojamų sistemų ar palydovų gaunama žvalgybine informacija. Duomenys keliautų į centrinę stotį, kur jie, pasitelkus dirbtinį intelektą, būtų analizuojami, vertinami ir leistų geriau suvokti situaciją.

„Bendros įtakos zona sudaro aiškiai struktūruotą, daugiapakopę operatyvinę zoną, skirtą nedelsiant įsitraukti ir pradėti spausti priešo karius. Tai - savotiška karštoji zona. Tikslas - sulaikyti priešo veržimasi: kontroliuoti jo judėjimą, sulėtinti, privesti užimti nepalankias pozicijas ir išsekinti. Viskas planuojama taip, kad galėtume sistemingai mažinti jų kovinę galią, kartu užtikrindami mūsų karių saugumą ir išlaikydami jų operatyvinius pajėgumus", - patikslino T.Lovinas.

Jis nurodė, kad zonos dydis nebus fiksuotas. „Zona nėra homogeniškai apibrėžta teritorija, o veikiau dar vienas būsimo gynybos planavimo elementas. Didžiojoje jos dalyje niekas negyvena ir ten nėra nuolat dislokuoti karių. Todėl galima statyti apsaugines konstrukcijas, tokias kaip prieštankiniai užtvarai ar grioviai", - pasakojo vokiečių generolas.

Pasak T.Lovino, užfiksavę priešą, jutikliai apie tai praneštų ir aktyvuotų atitinkamas sistemas.

„Joms priskiriami ginkluoti dronai, pusiau autonominės kovinės transporto priemonės, nepilotuojamos robotizuotos antžeminės sistemos ir automatizuotos oro gynybos sistemos. Šios tarpusavyje susijusios sistemos turėtų operatyviai pradėti mūšį su priešu, taip sutrikdant jo pajėgumus bei pakertant jo kovinę galią ir iniciatyvą", - paaiškino kariškis.

Pasak jo, dėl to pirmasis kovos etapas gali vykti be tiesioginio draugiškų šalių karių kontakto su priešo pajėgomis.

Komentuoja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas TUTKUS:

Kažkokios bendros pasaulinės poligonų ar mokymų laukų įrengimo praktikos nėra - kiekviena šalis šį klausimą sprendžia atsižvelgdama į savo poreikius ir specifiką. Tarkim tokios nedidelės valstybės kaip Belgija ar Olandija juos nuomojasi kaimyninėse šalyse, nes jeigu jau kariuomenė yra, tai būtina užtikrinti, kad ji turėtų sąlygas treniruotėms.

Kalbant apie Lietuvą, čia tarybiniais laikais buvo dislokuotos beveik 5 divizijos, ir esamų poligonų užteko. Jeigu dabartinė valdžia nusprendė, kad tikrai būtinas dar vienas poligonas, jie turėtų bendradarbiauti su gyventojais ir viską daryti skaidriai, o ne vadovautis principu „mes pasakėme, tad tikėkite mumis". Juolab kad kalbama apie žmonių iškeldinimą ir jų žemių perėmimą.

Taip pat, mano supratimu, būtina pristatyti aiškius planuojamo poligono naudojimo grafikus, bet ir tai nėra padaryta. Pasak prezidento Gitano Nausėdos, kuriam tikriausiai tokią informaciją suteikė KAM vadovaujantis Robertas Kaunas, poligonas būtų naudojamas 50 dienų per metus: 5 mokymai ir ne daugiau kaip 10 dienų. Man tai kelia daug klausimų.

Reikia to poligono ar nereikia, vienareikšmiai atsakyti sudėtinga, bet sprendžiant šį klausimą būtina normali argumentacija. Poligonas turi dirbti, kas reiškia, kad kariai jame turėtų treniruotis dieną-naktį. O dabar nėra aišku, nei kokie bus grafikai, nei koks jo bus užimtumas, nei kuri teritorijos dalis bus išnaudojama. Tik „tikėkite, nes mes pasakėme"...

Ir remiantis šituo „tikėkite" norima iškeldinti 13 sodybų, iškirsti hektarus miškų ir t.t. Tas irgi kelia abejonių. Nežinau, ką KAM vadovai galvoja ir neturiu žinoti, nes tai yra strateginė sritis, bet kirsti mišką aiškinant, kad taip bus stiprinama gynyba, skamba neįtikinamai, nes būtent natūralios kliūtis visuomet sustiprina teritorinius gynybinius pajėgumus, o poligonų žiedų kūrimas išvis skamba keistai.

Sutinku, kad Lietuvos kariams būtina treniruotės, tačiau jie taip pat turi suprasti, kad gyvena Lietuvoje, gyvena šalia tų žmonių, kuriuos dabar norima išmesti iš savo namų. Ir pagalvoti - kokias ilgalaikes pasekmes tai gali turėti.