Ministrė susitiko su kalbos inspekcijos viršininku: bus atliekamas tyrimas

Po susitikimo ministrė teigė, jog burs tyrimo grupę, jog būtų išsiaiškinta, ar VKI vadovas neperžengė etikos ribų. 

„Vadovas pakomentavo žodžių reikšmę, sąvokas. O mes kalbame apie kitą dalyką – dėl nuskambėjusio sakinio, kad bendruomenė nereguliuoja lietuvių kalbos vartojimo. Ar buvo pasielgta etiškai, ar tai neperžengė etikos normų, kuomet šiandien visi kalbame apie sudėtingą geopolitinę situaciją ir yra visuomenė, kuri jautriai reaguoja į įvairius pasisakymus. Aš manau, kad valstybinės institucijos vadovas turėtų atsargiai reikšti poziciją, nes vis dėlto ji formuoja ir mūsų visuomenės požiūrį. Nusprendžiau, kad atliksime tyrimą ir tada pateiksime išvadas“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė. 

„Tirsime, ar vadovas neperžengė etikos ribų“, – pabrėžė ji. 

Ministrė kol kas nespekuliavo, kaip būtų elgiamasi nustačius, kad A. Valotka peržengė nustatytas etikos ribas.

Ji teigė, jog ministerija „priims atitinkamą sprendimą“. 

Anot V. Aleknavičienės, tyrimas turėtų užtrukti maždaug dvi savaites. 

„Susitiksime su komanda, aptarsime, sudarysime tyrimų komisiją ir informuosime“, – kalbėjo politikė. 

Ministrė taip pat teigė, jog bus atsižvelgta ir į Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nario Danieliaus Ilkevičiaus kreipimąsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kitų organizacijų pastabas. 

Kol vyks tyrimas, etikos ir etiketo klausimų nekomentuja

Savo ruožtu VKI vadovas tikina vykstant tyrimui nekomentuosiantis kalbos etikos ir etiketo klausimų.

Tiesa, A. Valotka pažymi, jog Lietuvoje žmonės neturėtų būti spaudžiami nevartoti tam tikrų žodžių, mat kalba esą priklauso jos kūrėjams.

„Kol tyrimas vyks, etikos ir etiketo klausimų nekomentuosiu (…). Kalbos inspekcija visada vadovavosi, vadovaujasi ir vadovausis Konstitucijos 14 straipsniu, Valstybinės kalbos įstatymu ir su juo susijusiais teisės aktais, Kalbos komisijos privalomaisiais nutarimais, teismų išvadomis ir teismų praktika. Iš esmės aš tuos dalykus tame interviu aš ir pasakiau“, – po susitikimo su ministre sakė A. Valotka.

„Lietuvoje negalima spausti žmonių, kad jie nevartotų tam tikrų žodžių. Kalba priklauso vartotojams, kalba priklauso jos kūrėjams ir visos tos pastangos kaip nors išvaryti vieną ar kitą žodį, neleisti kalbai natūraliai gyventi savo gyvenimo, pasirinkti, kad štai toks žodis (…) yra ideologiškai blogas arba ideologiškai geras, to tikrai negalima daryti, nes tai būtų pats tiesiausias kelias į George'o Orwello aprašytą naujakalbės kūrimą. Todėl aš labai kviečiu lietuvių tautą saugoti savo kalbines teises ir kartu palaikyti Valstybinę kalbos inspekciją“, – akcentavo jis.

Teigė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini

Kaip skelbta, A. Valotkat teigė, jog žodžiai „negras“ ir „čigonas“ yra leistini.

„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. (...) Tai yra geras, normalus žodis. Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. <...> Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – pasakojo jis.

„Reikia žiūrėti, koks yra kontekstas, bet čigonai neturi reguliuoti lietuvių kalbos. Žodis „čigonas“ yra lietuvių kalbos faktas, tai mūsų kalbos savastis. Tarp kitko, ir tautosakoje, ir poezijoje čigonų yra“, – akcentavo A. Valotka. 

Ir Kultūros ministerija, ir V. Aleknavičienė nepritaria tokiai A. Valotkos pozicijai.

Tuo metu Lietuvos žmogaus teisių centras kartu su kolegomis iš Žmogaus teisių organizacijos koalicijos penktadienį pranešė, jog rengia kreipimąsi į valdžios atstovus – ministrę pirmininkę, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską ir kultūros ministrę.

Jų prašys konkretaus A. Valotkos pasisakymų vertinimo bei veiksmų jo atžvilgiu. 

Pasak jų, tokie inspekcijos viršininko pasisakymai nėra priimtini.

ELTA primena, kad A. Valotka kritikos dėl savo pasisakymų viešojoje erdvėje yra sulaukęs ne vieną kartą.

Pernai gegužę šešiolika žmogaus teisių organizacijų kreipėsi į tuometį kultūros ministrą Šarūną Birutį, ragindamos neskirti A. Valotkos VKI vadovu.

Organizacijų teigimu, A. Valotka skleidė ksenofobines nuotaikas tautinių mažumų ir migrantų bendruomenių atžvilgiu bei formavo stigmatizuojančius naratyvus.

Š. Birutis buvo skyręs papeikimą VKI viršininkui A. Valotkai. Jam tarnybinė nuobauda paskirta už „Youtube“ platformoje „Alfa TV“ kanalo transliuotoje laidoje „Alfa taškas“ išsakytus pasisakymus, raginant Lietuvoje atsisakyti lenkiškų mokyklų.

2023 m. spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“.

Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.

Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje.

Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos.

Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.