Peticiją dėl bausmių griežtinimo už žiaurų elgesį su gyvūnais pasirašė beveik 65 tūkst. gyventojų

„Dabar pasisakome už laisvės atėmimo didinimą nuo 2 metų bei baudą nuo 6 tūkst. eurų. Dar 2020 m. nešėme lygiai tokią pačią peticiją tuometiniam Seimo pirmininkui dėl bausmių didinimo. Lygtais buvo padidintos bausmės, bet, kaip matome, rezultatai prastoki“, – pirmadienį spaudos konferencijoje tvirtino S. Buzelienė.

Peticijoje kartu reikalaujama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią asmeniui, teistam už žiaurų elgesį su gyvūnais, visam laikui būtų atimta teisė laikyti gyvūną. Pagal dabartinę tvarką tokia teisė atimama nuo 2 iki 10 metų.

„Lygiai taip pat pasisakyčiau, kad būtų tikrinama psichikos sveikata, nes agresija prieš gyvūną, t. y. prieš silpnesnį, gali persiduoti prieš vaiką ir prieš silpnesnį asmenį“, – pridūrė S. Buzelienė.

Iniciatyvoje taip pat minimas ir prevencinių priemonių skatinimas, pavyzdžiui, didesnis dėmesys švietimui gyvūnų gerovės klausimais šalies ugdymo įstaigose. Matomas ir poreikis griežtinti gyvūnų daugyklų kontrolę. 

S. Buzelienės teigimu, reikalaujama finansuoti visas šalies prieglaudas, nes šiuo metu valstybės lėšas gauna tik konkursus laimėjusios gyvūnų prižiūrinčios įstaigos.

Advokatė: vien bausmių griežtinimas nepadės

Baudžiamojo kodekso (BK) 310 str. numato, kad asmuo už žiaurų elgesį su gyvūnais yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Tačiau spaudos konferencijoje kalbėjusi advokatė Dovilė Užkurėnė teigė, kad vien sugriežtinti bausmes neužtenka, nes bendra teismų praktika rodo, jog griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, areštas ar laisvės apribojimas – skiriamos itin retai.

„Praktikoje teismai, skelbdami apkaltinamuosius nuosprendžius tokiose bylose, didžiąja dalimi skiria baudas arba viešųjų darbų bausmes. (...) Kadangi dažniausiai tokiais atvejais susiduriama su tokia problema, kad asmenys neturi turto, negauna pajamų, mes gauname tokią kaip ir nubaudimo fikciją, nes tas priverstinis baudos išieškojimas į valstybės biudžetą tikrai tampa apsunkintas arba išvis neįmanomas“, – kalbėjo D. Užkurėnė.

„Vadinasi, toks asmuo faktiškai lieka nenubaustas, išskyrus tai, kad jam lieka teistumas, kuris, vėlgi, turbūt klausimas, ar kiekvienam žmogui yra reikšminga aplinkybė“, – pridūrė ji.

Jos teigimu, iš BK numatytų sankcijų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais reikėtų išbraukti viešuosius darbus ir piniginę baudą.

„Tokiu atveju sankcijose liktų laisvės apribojimas, arešto bausmė ir laisvės atėmimas, kas savo esme tikrai turėtų didesnį prevencinį poveikį“, – sakė advokatė.

D. Užkurėnė taip pat atkreipė dėmesį, kad net ir sugriežtinus laisvės atėmimo bausmę iki 6 metų, pažeidėjas, pagal dabartinę tvarką, vis tiek galėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įvykdžius tam tikras sąlygas. Visgi, anot jos, jeigu viršutinė laisvės atėmimo riba būtų nustatyta daugiau nei 6 metai, pažeidėjas tokią galimybę prarastų.

„Jeigu kalbėtume apie tokios galimybės (būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės – ELTA) panaikinimą, mes turėtume kalbėti apie ženklų bausmės griežtinimą. Ta riba turėtų prasidėti nuo 6 metų – iš nesunkaus nusikaltimo, nusikaltimas turėtų tapti sunkiu“, – akcentavo advokatė.

Prieglaudos norėtų didesnės prieigos prie Gyvūnų augintojų registro

Savo ruožtu gyvūnų organizacijos „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė tikino, jog šiuo metu teisines spragas būtų galima užpildyti ir elementariomis priemonėmis. Anot jos, prieglaudos galėtų turėti teisę Gyvūnų augintojų registre matyti, ar asmuo yra teistas už žiaurų elgesį su augintiniu.

„Jau seniai prašau, kad Gyvūnų augintojų registre atsirastų galimybė gyvūnų globėjams matyti, jog asmuo negali globoti gyvūno“, – kalbėjo ji.

„Kada mes ieškome naujų namų ir žmogus kreipiasi pas mus į prieglaudą, mes paženklintą augintinį užregistruojame naujo žmogaus vardu. Tačiau mes lygiai taip pat galime augintinį iš savo globos namų padovanoti asmeniui, kuris turi apribojimą, teistumą, baudžiamąją atsakomybę ir jis negali laikyti augintinio, bet mes to nežinome“, – tęsė J. Gustaitienė.

„Nuaras“ vadovė taip pat teigė, jog prieglaudos nėra įtrauktos į ikiteisminio tyrimo procesus ir dažnai nežino, ar buvo priimtas koks nors sprendimas pažeidėjo atžvilgiu.

„Neaišku, kiek laiko vyksta tyrimas, nes mes, kaip gyvūnų globėjai, esame visiškai nušalinti nuo šio proceso, mes nežinome, ar išvis vyksta tas tyrimas, nežinome, kaip jis baigiasi. Nesame proceso dalis ir nesame kviečiami į teismą, todėl negalime atstovauti gyvūnų teisių“, – akcentavo J. Gustaitienė.

ELTA primena, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje rezonavo istorijos apie žiaurų elgesį su augintiniais. Birželį Ariogaloje policija sulaikė du asmenis, kurie sumušė savo šunį ir užkasė jį gyvą kieme prie namo. Tą patį mėnesį Panevėžio policija pradėjo tyrimą dėl bandymo nupjauti šuniui galvą. Tuo metu šią savaitę TV3 žinios pranešė apie kitą įvykį Šalčininkų rajone, kai iš vandens buvo ištrauktas maišas su nuskandintais kačiukais ir šuniuku.

2022 m. Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriomis numatyta, kad asmuo, iš kurio buvo konfiskuoti visi gyvūnai dėl neteisėto elgesio su jais, negali laikyti gyvūno 2 arba 4 metus.

Dar ilgesnis draudimo laikyti gyvūną laikotarpis – 10 metų – numatytas tiems asmenims, kurie žiauriai elgėsi su gyvūnais ir tokiu būdu jį pražudė ar suluošino.

Už šio draudimo nesilaikymą gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 300 iki 550 eurų.

Baudžiamojo kodekso (BK) 310 str. numato, kad asmuo už žiaurų elgesį su gyvūnais yra baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki vienerių metų.