Parūpo, kur dėsime atsiimtus iš pensijų fondų pinigus

Todėl Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, tiesa, ne savo, bet asociacijos „Fintech Hub LT" iniciatyva, surengė Seime diskusiją, kurioje dalyvavo bankininkų ir finansines paslaugas teikiančių įmonių atstovai.

Tiesa, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas prisipažino, kad jis šioje diskusijoje yra visiškai neutralus. Mat jis asmeniškai II pakopos pensijų kaupime nedalyvavo. Todėl jam dabar nereikia kaip Hamletui spręsti klausimo „investuoti pinigus, atsiimtus iš II pakopos, ar neinvestuoti".

Lietuvos bankas prognozuoja, kad pačioje pradžioje iš II pakopos pensijų savo pinigus atsiims apie 20 proc. kaupiančiųjų. Ir tai sudarys apie 1,13 mlrd. eurų. Kaip tuos pinigus įdarbinti, kad neštų pelną?

Investuoti iš II pakopos atsiimtus pinigus ragino asociacija „Fintech Hub LT". Ši asociacija vienija finansinių technologijų įmones, per kurias investuotojai gali teikti sutelktinį finansavimą verslams arba tarpusavio finansavimą. Tarpusavio finansavimo formate galėtų dalyvauti visi fiziniai asmenys, jei nutartų būtent taip investuoti iš II pensijų pakopos atsiimtus pinigus.

Šie pinigai per finansinių technologijų įmones už tam tikras palūkanas būtų paskolinti Lietuvos smulkiesiems verslininkams arba tiesiog paskolinti vartojimui. Aišku, neatmetama rizika, jog verslininkas taps nemokus ir neįstengs grąžinti paskolos.

Tačiau riziką sumažina tai, jog fintech įmonėse dirba investavimo profesionalai. Pasaulyje yra dešimtys tūkstančių fintech platformų, tačiau lietuviškų fintech platformų privalumas - jos tiesiogiai bendradarbiauja su investuotojais ne angliškai, bet lietuviškai, o investuotasis kapitalas lieka Lietuvoje.

Mažas finansinis raštingumas

Asociacijos „Fintech Hub LT" vadovė Greta RANONYTĖ apgailestavo, jog 67 proc. gyventojų neinvestuoja ir net nežino, nuo ko pradėti. Tik 52 proc. gyventojų teisingai atsako į paprasčiausius finansinius klausimus. Investuoja tik 17 proc. gyventojų. O tuo metu sukčiai jau nemiega ir siūlo savo „paslaugas", kur investuoti kitąmet iš II pakopos pensijos pasiimtus pinigus.

Vieni skubės pinigus išsiimti, o kiti norės, kad jie fonduose liktų.

II pakopos pensijų fondams atstovaujantis Vaidotas Rūkas aiškino, kad nereikia rengti „bado žaidynių", nes esą žmonės yra nepakankamai disciplinuoti. 40 proc. žmonių net JAV nesugebėtų padengti 400 JAV dolerių nenumatytų išlaidų. Ir tai nepriklauso nuo to, jog žmogus turi mažai pajamų. Tai priklauso nuo žmogaus taupymo disciplinos. Anot V.Rūko, taupymo discipliną užtikrinta II pakopos pensijų fondai, nes asmeninio investavimo rezultatai ne visada būna geri.

Populiariausia investicija

Tačiau lietuviams vis dar atrodo patraukliausia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT). Nors labai mažai tikėtina, kad tokiai investicijai pakaks atsiimtų pinigų iš II pakopos pensijos. Anot Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, NT įperkamumas mažės, nes atlyginimai kitąmet augs ne prognozuotus 10 proc., bet tik 5-6 proc. Tačiau NT turto pasiūla augs, nes NT statybų rinka jau kelis metus yra aktyvi. Be to - dabar gyventojų atvyksta daugiau nei išvyksta.

Investicinio antro būsto pirkimas yra aktyviausias Klaipėdoje. O labiausiai augantis miestas yra ne Vilnius, ne Kaunas, Klaipėda, bet Šiauliai. Per pastaruosius kelis metus jis sulaukė 10 tūkst. papildomų gyventojų, kurių pavardės - ne lietuviškos, bet indiškos. Tačiau šie žmonės irgi dalyvauja NT rinkoje per nuomą.

Komentuoja Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas ŠIMKUS:

Turbūt dažnas stereotipas, kad mes savęs nesuvokiame kaip Tautos, kuri taupo. O aš drįsčiau teigti priešingai - lietuviai yra linkę ir nori taupyti. Du trečdaliai gyventojų taupo, tik taupymas buvo sumažėjęs per kovidinį laikotarpį, o dabar vėl išaugo.

Kiek sutaupo? Štai čia situacija liūdnesnė. Nes apie penktadalis gyventojų per mėnesį sutaupo iki 30 eurų, o dar du penktadaliai - iki 150 eurų. Per metus šie gyventojai gali sutaupyti iki 2000 eurų. Tai pakankamai nemažai, bet negali sakyti, kad labai įspūdinga suma. O tie, kurie per mėnesį sutaupo daugiau nei 600 eurų, tai tokių yra Lietuvoje tik 6 proc.

Kodėl žmonės taupo? Aš manau, kad tai ateina iš mūsų kultūros giluminių dalykų, kad roges žiemai reikia ruošti vasarą ir ruoštis blogiausiam. Ir šitas leitmotyvas dominuoja, kai mes klausiame, kodėl jūs taupote. Nenumatytos išlaidos ir finansinės padėties pablogėjimas yra dažniausiai įvardijamos priežastys, kodėl žmonės siekia, jog dalis jų pajamų liktų nuo vartojimo.

Kita nemaža dalis kaupia kažkokiam tikslui - didesniam ar mažesniam įsigijimui. Pagrindinė žinutė - kad taupymą dėl turto grąžos įvardino tik 9 proc. respondentų. Tai yra, apie investavimą galvoja tik 9 proc. ir tai būtų viena svarbiausių raudonų lempučių investavimo platformoms.

O kaip gyventojai vertina, kuri investavimo galimybė yra patraukliausia? Tai čia turbūt nieko nenustebinsiu, kad investavimas į nekilnojamąjį turtą yra ta kryptis, kurią 2024 metais pasirinko 47 proc. investuotojų, o gali pasirinkti ir 50 proc. Dar 10 proc. investuoja į auksą ir meno dirbinius, dar 8 proc. - į virtualius investavimo instrumentus. O tai labai didelės rizikos investicijos, kai tuo metu tradiciniai investavimo instrumentai - akcijos, obligacijos skaičiuoja tik kelių procentų dalis.

Tiesa, kai apžvelgiame realias gyventojų investavimo kryptis, situacija vėl pasikeičia. Pinigai einamosiose sąskaitose ir grynieji pinigai sudaro 22,6 mlrd. eurų ir tai net negali pavadinti investicijomis, nes tai yra jokių pajamų neuždirbančių lėšų laikymas. Bet tai yra didžioji gyventojų lėšų dalis.

O jei kalbame apie grąžą generuojančias investavimo kryptis, tai antroje pensijų pakopoje yra apie 10 mlrd. eurų, o terminuoti indėliai sudaro 8 mlrd. eurų. Jeigu kalbame apie finansines technologijas - sutelktinę finansinę paramą ar tarpusavio skolinimąsi, tai yra labai maža dalis.

Tai yra rizikingas instrumentas ir tą kryptį yra pasirinkę mažai investuojančių. Tiesa, per paskutinius 5 metus Lietuvos kapitalo rinka patyrė renesansą. Investuojančių gyventojų skaičius per 5 metus išaugo 4,5 karto, o jų turtas - nuo 2 mlrd. eurų iki 3 mlrd. eurų. Tai įspūdingi pokyčiai.

Gyventojai gali investuoti ne tik remdamiesi savo žiniomis, bet gali remtis ir profesionalų pagalba. Paradoksalus dalykas - kad nors investavimas yra neatsiejamas nuo žinių ir finansinės rizikos valdymo, paprastai yra pasirenkamas brangiausias investicinis produktas kaip alternatyva mažiausiai rizikingam investavimui.

Galime daug kalbėti apie investavimą, bet investavimas turi būti suvoktas, turi būti suprantama rizika ir investuotojas turi gebėti priimti sprendimus. Tai nėra nerizikinga veikla. Realios lėšų laikymo kryptys rodo, kad gyventojai teikia prioritetą mažiausiai rizikingiems investavimo instrumentams. Bet mes paraleliai turime kalbėti, ką mes darysime, kad augtų gyventojų finansinis raštingumas.

Be to - ypač svarbi sukčiavimo prevencija, nes įvairios technologinės priemonės labai palengvino gyvenimą sukčiams.