1 nuotr.Seimas atmetė parlamentaro Rimo Jono Jankūno inicijuotas įstatymo pataisas, siūlančias numatyti naujus apribojimus erotinių prekių išorinei reklamai.
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas praėjusį ketvirtadienį Seimui pateikęs politikas siūlė jame numatyti, jog suaugusiems skirtų prekių ir paslaugų reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai negali būti skleidžiami taip, kad būtų prieinami nepilnamečiams.
„Pasižiūrėkime, kuo knibžda lauko reklama: boružės viena ant kitos, karkvabaliai vienas ant kito, tiesiog seksas. Mineralai, aktyvieji mineralai po sekso. Panašiai, kaip aktyvieji mineralai po sporto. Kuo jie skiriasi? Niekuo. Visa tai yra reklama. Mielieji, palikime suaugusių žaidimus suaugusiems. Neatimkime vaikystės iš vaikų. (...) Vaikai turi teisę į vaikystę, jie viską sužinos tada, kada ateis laikas“, – pateikdamas projektą Seimo salėje sakė R. J. Jankūnas.
Į įstatymą jis siūlė įrašyti, kad „prekių ir paslaugų, skirtų asmenims nuo 18 metų, nuo 14 metų ir nuo 7 metų, reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai, kuriuose yra neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija, gali būti skleidžiami tik taip, kad būtų neprieinami jaunesniems negu pristatomų ar reklamuojamų prekių ir paslaugų vartotojams“.
Parengti įstatymo pataisas parlamentarą paskatino tai, kad ant įvairių stendų, autobusų daugėja erotinių prekių, jų ženklų reklamos, kuri yra prieinama ir nepilnamečiams.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys R. J. Jankūnas akcentavo, kad siūlo riboti tik lauko reklamą, nei televizijos, nei radijo, nei interneto reklamos griežtesnis reglamentavimas nepaliestų. Tačiau ši politiko iniciatyva, dėl kurios Seime užvirė linksma diskusija, neįtikino kolegų.
„Gerbiamas kovotojau prieš boružėles, Švedija įvedė lytinį švietimą mokyklose 1942 metais, Danija – 1970 metais. Kada, kaip ir iš kur vaikai sužinos apie seksualinius dalykus, apie lytinį švietimą, jei mes penkiasdešimtmečiais atsiliekame nuo savo Skandinavijos kolegų?“, – klausė liberalas Simonas Gentvilas.
„Kažkaip negalvojau, kad sulauksime dienos, kada apie boružėles ir vabaliukus mums paveiksliukus rodys iš tribūnos Seimo nariai. Bet kadangi jau rodo, tai belieka paklausti, tokių galbūt absurdiškų klausimų. Kaip tik buvo Velykos, namuose buvo vaikų ir pro langą stebėjome, kaip suskridusios gulbės poravosi. Kada jau mes galėsime uždrausti ir tai, kad negalėtume pro langus matyti tokių vaizdų?“, – svarstė liberalė Edita Rudelienė.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Viktoras Fiodorovas pastebėjo, kad lauko reklama yra turbūt jaunus žmones mažiausiai dirginantis reklamos šaltinis, nes internetas, televizija, radijas, anot jo, yra kur kas populiaresni.
Nepalaikyti šios iniciatyvos raginęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šedvydis baiminosi, kad nuo boružėlių prasidėjusi diskusija ateityje gali išsiplėsti ir iki mūsų etnokultūros.
„Šiandien mes kalbame apie boružėles. Mano baimė, kad jeigu eisime toliau šia kryptimi, iš pradžių bus boružėlės, o tada ateis laikas mūsų etnokultūrai ir mes nebegalėsime dainuoti dainų apie žirgelius, rūtų darželius. Saugokime tradicinę kultūrą“, – kvietė L.Šedvydis.
Tuo metu Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Ligita Girskienė ragino palaikyti įstatymo pataisas, kadangi „seksualizuotos reklamos yra pilnos gatvės, matome ją stenduose“.
„Socialiniai tinklai, televizija. Tai tikrai veikia vaikus ir verčia juos per anksti domėtis suaugusiųjų seksualiniu gyvenimu. Aš siūlau leisti vaikams pasidžiaugti vaikyste ir pritarti kolegos R. J. Jankūno iniciatyvai“, – kvietė ji.
Tačiau Seimas šių argumentų neišgirdo ir projektą pateikimo stadijoje atmetė. Už jį balsavo tik 19, prieš – 24, susilaikė 17 parlamentarų.
Seimo nariai nesutiko, kad įstatymo pataisos būtų tobulinamos ir jas atmetė galutinai.
