Pagyvenę žmonės liko be pinigų

Apie tokią situaciją „Vakaro žinioms" neseniai atvirai papasakojo asociacijos vadovas Kęstutis Makaravičius. Jis sako, kad organizacija, kuri išsilaiko pati, nuolat rašo projektus, kad gautų bent kažkokį finansavimą iš valstybės. Tačiau projektų finansavimo tvarkos tokios painios, kad kartais galima nueiti net „į minusą".

„Jau prieš porą metų buvo atvejis, kai pateikėme paraišką. Mums buvo skirta mažiau balų, nes, kaip nurodė, esame ne nevyriausybinė organizacija. Nors aš pokalbio telefonu metu sakiau, kad Registrų centro pažymoje yra nurodyta, kad esame užregistruoti kaip nevyriausybinė organizacija. Bet į tai nebuvo sureaguota. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė buvo Monika Navickienė.

Vėliau susitikimo metu su ministre įvardijau, kad kyla tokia problema. Man buvo pasakyta, kad tai žmogiškasis faktorius. Bet tai nelabai įtikinamas argumentas, kai dėl jo mes netenkame finansavimo", - pasakoja asociacijos vadovas.

Jis prisimena ir kitą atvejį, kai SADM skelbė konkursą įsigyti ilgalaikį materialų turtą: „Mes, kaip didžiausia senjorus vienijanti organizacija, turinti 72 struktūrinius padalinius, daug važinėjame po Lietuvą. Važiuojant su lengvuoju automobiliu, kartais nėra patogu. Prezidiumo nariai taip pat yra senjorai ir kartais iš lengvojo automobilio išlipti tiesiog sudėtinga.

Kai buvo paskelbtas konkursas, skambinau pasiteirauti, ar pagal jį galėtume įsigyti dėvėtą kemperį, kurį naudotume kaip savo biurą ant ratų. Galima būtų patogiai atsisėsti, išgerti arbatos, nueiti į tualetą, kad nereikėtų nuolat stoti. Vykstant iš Vilniaus iki Klaipėdos, tenka stoti net 4-5 kartus dėl senjorų sveikatos problemų. Pagrindžiau tokį įsigijimą ir nurodžiau, kad prisidėtume ir patys. Paprašėme 10 000 eurų finansavimo tam. Vėliau ministerijoje buvau užpultas, kaip drįstu tokių dalykų norėti. Pasakiau, kad kalbėjau su atsakingu asmeniu ir jis patikino, kad galime tokį pirkinį įtraukti. Jau buvome numatę šį pirkinį, bet negavome finansavimo.

Nors nurodžiau, kad šis transportas būtų atlikęs penkias funkcijas. Juo galėtume vežti ir labdarą, dalomąją medžiagą, kurią kartu vežamės. Bet buvau apkaltintas ir nieko negavome."

Organizaciją išlaiko pats

Be to, pasak K.Makaravičiaus, finansavimo galima netekti dėl formalių priežasčių. „Pernai buvo paskelbtas naujas konkursas, skirtas organizacijų veiklai palaikyti. Gavome atsakymą, kad negalime dalyvauti, nes neatitinkame formaliųjų reikalavimų todėl, kad 2023 m. 16 dienų Registrų centrui buvo pavėluota pateikti finansinių atskaitų rinkinį. Nors 2024 metais, kai ir buvo paskelbtas konkursas, ataskaitos buvo priduotos laiku. Šis projektas galėjo būti dviejų metų finansavimas, kurį praradome dėl tokios priežasties. Mūsų projektas buvo net nesvarstytas. Nors finansinių ataskaitų pateikimas negali turėti jokios įtakos socialiniam projektui. Visą tą laiką patalpų išlaikymo, komunalinių paslaugų sąskaitas dengiu iš savo kišenės. Per tris ketvirčius susidaro apie 7000 eurų. Organizacijos sąskaita yra tuščia. Nes vienintelės pajamos ir yra projektinės lėšos.

Aš pats negaunu pajamų, nes būdamas šiose pareigose negaliu įsidarbinti. Visi susitikimai su institucijomis vyksta darbo valandomis. Joks darbdavys netoleruotų tokių dalykų.

O iš valstybės kontrolierės gavau informacijos, kad pati ministerija yra ne kartą pavėlavusi teikti ataskaitas. Kai kurias net ir po pusę metų. Kitame pokalbyje su ministerijos klerkais iškėliau klausimą, kad gal reikėtų iniciatyvos, kad ir ministerija būtų nubausta už tokius dalykus. Kitaip taikomi dvejopi standartai. Mums negalima vėluoti, o jie gali daryti ką nori", - pasakoja senjorų atstovas.

Naujausiu smūgiu, kaip sako K.Makaravičius, tapo paskutinis projektas, kurį organizacija praktikoje buvo jau pradėjusi įgyvendinti: „Galiausiai kantrybė trūko dėl projekto, skirto senjorams dezinformacijos atpažinimo tema. Projektai turėjo būti pradėti vykdyti liepos mėnesį ir trukti iki šių metų pabaigos. Žodžiu mums buvo žadama, kad mūsų projektas, kurio metu turėjome paruošti brošiūrą, paskelbti straipsnį laikraštyje, bus finansuotas. Tačiau oficialaus atsakymo nesulaukėme iki spalio mėnesio. Galiausiai sužinojome, kad pagal balus užėmėme šeštą vietą, todėl mums finansavimas neskirtas. Visą tą laiką jokios informacijos apie tai nežinojome, nors aš nuolat vis domėjausi ir girdėjau pažadus, kad tai kitą, tai dar kitą savaitę jau bus žinių.

Spalio 1 d. minint Pagyvenusių žmonių dieną, buvo išleistas mūsų laikraštis „Senjorų žodis". Ten ir buvo publikuotas pagal projektą privalomas straipsnis apie tai, kaip atpažinti dezinformaciją. Laikraštį išleidome ir tik po to sužinojome, kad finansavimo negausime. Sąskaita, kurią turėsiu apmokėti - 1000 eurų. Tai vėl bus iš mano kišenės. Projekto sąlygas visą tą laiką vykdome, o tik tada sužinau, kad jam net neskirtas finansavimas. Gerai, kad nespėjome dar planuotos brošiūros paruošti."

Jaučiasi nepatogūs valdžiai

K.Makaravičius neslepia jaučiantis, kad jų organizacija valdžiai tarsi nelabai patogi: „Bendravimas su institucijų atstovais dažniausiai yra nelabai malonus. Valdžiai mes labai nepatogūs. Manęs susitikimuose dažnai klausia, kodėl aš toks piktas. Bet aš ne piktas. Jeigu viskas būtų gerai, aš visada ateičiau su šypsena ir džiaugčiausi bei liaupsinčiau valdžios atstovus, bet kai į susitikimus ateinu su problemomis, kurių niekas nenori spręsti... Kai tik patariame, kaip būtų galima išspręsti vienas ar kitas situacijas, išgirstu, kad čia jau reikėtų keisti įstatymus ar rengti kokias pataisas. Suprask, daug darbo."

Jis sako daug bendraujantis su panašiomis organizacijomis užsienyje, kur senjorai su tokiu valdžios požiūriu nesusiduria. „Kai vieno renginio metu paklausiau atstovės iš Norvegijos, ar susiduria senjorų organizacijos jų šalyje su patalpų ar finansavimo problemomis, klausimą reikėjo pakartoti kelis kartus, nes ji jo net nesuprato. Jiems nesuprantama, kaip taip gali būti. Ji liko labai nustebinta.

Jų šalyje, kai organizacija iškelia svarbų poreikį, vyksta kone lenktynės tarp centrinės ir vietos valdžios, kas greičiau ir geresnį finansavimą paskirs. Ten viskas vyksta daug civilizuočiau nei Lietuvoje. Pas mus atvirkščiai - klerkai, sėdėdami kabinetuose ir žiūrėdami per langus, patys nutaria, ko senjorai nori ir ko jiems reikia. Mes ateiname su puikiomis iniciatyvomis, bet sužinome, kad tokių projektų finansavimo nėra", - pasakoja K.Makaravičius.

Finansavo pigesnį projektą

„Vakaro žinios" kreipėsi į SADM su klausimais, ar įprasta praktika, kai projektai jau turi būti įgyvendinami, o žinių, kad jie nefinansuoti, organizacijos nesulaukia?

Ministerijos komunikacijos skyrius tikina, kad minėto projekto, skirto vyresnio amžiaus žmonių atsparumui dezinformacijai didinti, atrankos procesai ir terminai įgyvendinti vadovaujantis nuostatais. Konkursui numatyta skirti valstybės biudžeto lėšų suma - 72 600 eurų.

Ministerija taip pat nurodė, kad Pagyvenusių žmonių asociacijai ekspertų skirtų balų vidurkis sudarė 40 balų ir projektas užėmė 6 vietą. Tiek pat balų konkurse surinko ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos projektas, užėmęs 5 vietą. O pagal jų tvarkas, tokiu atveju finansuojamas projektas, kuriam prašomas mažesnis finansavimas. „Kadangi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos prašoma suma projektui buvo mažesnė (11 888 Eur) nei Lietuvos pagyvenusių asmenų asociacijos (15 000 Eur), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos projektas išreitinguotoje ekspertų vertinimo suvestinėje nurodytas aukštesnėje - 5 vietoje.

Įvertinus tai, kad konkursui skirta valstybės biudžeto lėšų suma sudarė 72 600 eurų, o bendras gautų projektų lėšų poreikis 97 381,50 eurų, 6 vietą užėmusiam Pagyvenusių žmonių asociacijos projektui ir 7 vietą užėmusiam Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto projektui neužteko konkursui skirtos lėšų sumos ir jie buvo įtraukti į rezervinių projektų sąrašą", - nurodė ministerija.