Nuo šildymo sąskaitų iki klimato kaitos: ką keičia daugiabučio energinė klasė?

Pastato energinis efektyvumas vertinamas pagal tai, kiek energijos jis sunaudoja kasdieniams poreikiams - šildymui, vėsinimui, vėdinimui, apšvietimui ir karšto vandens ruošimui. Lietuvoje šiam tikslui taikoma devynių energinių klasių sistema - nuo žemiausios G iki aukščiausios A++ klasės. Kuo mažesnis pastato energijos suvartojimas, tuo geresnė jo klasė. Kaip teigia VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūros Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo padalinio (PENS) vadovas Julius Vaitkevičius, kuo energinio efektyvumo klasė aukštesnė, tuo daugiau ir griežtesnių reikalavimų jai taikoma.

„Pavyzdžiui, C klasės pastate pirminės atsinaujinančios energijos dalis šildymui turi sudaryti ne mažiau kaip 25 proc., A+ energinės klasės pastate - jau 40 proc., o A++ klasės - didžiąją dalį suvartojamos šilumos kiekio", - pasakoja J. Vaitkevičius.

Sutaupymas ilgainiui virsta nuostoliu

Energinė klasė - ne tik techninis rodiklis, bet ir kasdienį gyvenimą lemiantis veiksnys, teigia Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus programų vystytojas Vaidas Pribušauskas. Pasak jo, net jei C ar D klasės butas kainuoja pigiau nei analogiškas A klasės, vėliau prireikia papildomų išlaidų.

„Didelius šilumos nuostolius lemia prasta izoliacija, todėl išauga šildymo sąnaudos. Seniems namams dažnai reikia brangaus remonto, o drėgmė, pelėsis bei skersvėjai blogina mikroklimatą ir kenkia sveikatai. Galiausiai, tokie būstai greičiau nuvertėja, taigi, pradinis sutaupymas ilgainiui virsta finansiniu nuostoliu", - sako V. Pribušauskas.

Žingsnis link tvarumo - renovacija

Pakelti seniau statyto daugiabučio energinio naudingumo klasę galima atlikus kompleksinę pastato renovaciją. Anot Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks atnaujinimas atneša ne vien techninius, bet ir akivaizdžiai juntamus gyvenimo kokybės pokyčius. Atnaujinami fasadai, dažnai įstiklinami balkonai, pastatas įgauna šiuolaikiškesnį vaizdą, dar svarbesni pokyčiai - vidiniai, atnešantys komfortą.

„Renovuotuose daugiabučiuose atnaujinami šilumos mazgai, modernizuojamos šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemos, todėl šiluma naudojama efektyviau. Tai gerina ne tik mikroklimatą, bet ir oro kokybę patalpose, o kartu - ir gyventojų savijautą. Visi šie sprendimai padeda sumažinti energijos sąnaudas ir išlaidas", - sako pašnekovas.

Pasak M. Statulevičiaus, energijos vartojimo efektyvumas - ne tik finansinis, bet ir socioekologinis klausimas. Aukštesnės energinės klasės pastatuose sumažėja sunaudojamos šilumos energijos poreikis, į aplinką išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Toks efektyvesnis vartojimas prisideda prie gamtos išteklių tausojimo ir mažina poveikį klimatui.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki spalio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė

Užsakymo numeris 226