1 nuotr.Naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas skubos tvarka vertinanti Venecijos komisija penktadienį surengė klausymus, kuriuose išklausė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovų nuomones.
Juose dalyvavo opozicijoje dirbantys – liberalas Simonas Kairys ir konservatorė Giedrė Balčytytė, taip pat valdančiųjų atstovai – Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas ir socialdemokratė Indrė Kižienė.
„Mes išsakėme savo poziciją, pristatėme dabartinį įstatymo projektą. Komisija paklausinėjo iš projekto jiems aktualių klausimų ir taip valandą laiko pabendravome. Atrodė šiltas, geras, produktyvus susitikimas“, – Eltai penktadienį teigė I. Kižienė.
Venecijos komisija kovo pradžioje nutarė skubos tvarka vertinti naujausią LRT valdysenos pakeitimų projektą. Tokį prašymą komisijai pateikė pats visuomeninis transliuotojas.
Anot socialdemokratės, kol kas neaišku, kada komisija pateiks galutines išvadas.
„Jie mini, jog tai yra (vykdoma – ELTA) skubos tvarka, bet konkrečios datos nepabrėžia“, – sakė I. Kižienė.
Liberalas S. Kairys klausymų turinio nekomentavo, tačiau negailėjo aštrios kritikos naujam visuomeninio transliuotojo įstatymo projektui. Anot parlamentaro, vien faktas, kad pataisas turi vertinti Venecijos komisija, Lietuvai jau yra reputacinė žala.
„Venecijos komisija yra priversta skubos tvarka tirti tai, ką sukurpė Juozo Oleko darbo grupė ir tai, kas Seime buvo patvirtinta pateikimo stadijoje. Nebūtų korektiška labai plėtotis ir kalbėti, ką mes ten kalbėjome, ko klausė, nes tas tyrimas turi būti nešališkas.
Esmė yra ta, kad Venecijos komisija apklausė tiek opoziciją, tiek valdančiuosius, skaito patį teisės aktą ir formuluos išvadas“, – Eltai teigė politikas.
„Sunku priprasti prie tokio vaidmens, kai Lietuva yra tiriama tokių institucijų kaip Venecijos komisija. Dažniausiai Lietuva būdavo kaip geras pavyzdys, kaip ekspertinė daugiau nuomonė.
Dabar esame tiriamieji objektai. Tai yra prasčiausias jausmas ir didžiausias nusivylimas, kad valdantieji nesuvokia reputacinių pasėkmių“, – pabrėžė jis.
Su tokia kritika I. Kižienė nesutinka. Anot parlamentarės, paruoštame LRT įstatymo projekte buvo atsižvelgta į įvairias pastabas.
„Esu įsitikinusi, kad šiame projekte atsižvelgta į visas pastabas kiek tik galėjo, kas teikti: ir akademinės bendruomenės, ir teisininkų, ir opozicijos, ir pačių žurnalistų įžvalgos. Jau viskas yra tikrai sudėta į šitą projektą“, – Eltai sakė parlamentarė.
„Nežinau, kurioje vietoje galiu komentuoti gerbiamam liberalui (S. Kairiui – ELTA), kuris lygioje vietoje ieško priekabių ir greičiausiai, neturėdamas kitų aktualių temų, šitą gvildena. Pats dalyvavo darbo grupėje, tačiau vos ne priešpaskutinę dieną išėjo (…). Labai pikta, jog opozicija šitaip elgiasi“, – pabrėžė ji.
Įstatymo projektui pritarta
Prieš kelias savaites Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, misijos apibrėžimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas. Be to, nutarta suteikti teisę LRT tarybai spręsti, kada kitų žiniasklaidos priemonių atstovai galėtų kurti turinį LRT.
Dėl šių įstatymo pataisų apie šešiasdešimt žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę.
Politikai raginti nebalsuoti už, kaip skelbta, grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.
