Muštynės dėl šūkio „Lietuva lietuviams“

Plakato savininkai sako, kad jie puolami už Vinco Kudirkos skleistą žodį, o kritikai teigia, kad šis šūkis šiomis dienomis naudojamas tik provokacijoms ir visuomenės kiršinimui.

Policijoje šiuo metu vyksta tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, o VU docentui pritaikyta kardomoji priemonė.

Tyrime nukentėjusiu pripažintas vienas asmuo, kuris sako patyręs iš docento ir fizinį smurtą. Internete paskelbtas įrašas, jame matyti ant žemės gulintis ir antrankiais surakintas K.Andrijauskas.

Paskui jį surakintą antrankiais nusiveda pareigūnai.

Apie tai, kaip įvyko incidentas, su „Vakaro žiniomis" pasikalbėjo fiziniame konflikte su docentu dalyvavęs Kęstutis. „Pasirodo, ekstremizmu ir terorizmu įvardijama tai, kad žmonės švenčia Lietuvos Nepriklausomybę, rūpinasi lietuvių kalba, lietuvių tautos istorine atmintimi, kultūriniu paveldu?

Reikia švenčiančius žmones užpuldinėti fiziškai, sužaloti, terorizuoti ir šmeižti, apšaukiant „ekstremistais", „teroristais"?, - stebisi nukentėjusysis.

Fizinis kontaktas ir įžeidimai

Kęstutis papasakojo, kaip viskas įvyko: „Susirinkome ant Vingio parko tilto apie 14 val. Su Lietuvos vėliavomis, Vyčio, Gediminaičių stulpų, Vyčio dvigubu kryžiaus vėliavomis bei tentu, kuris buvo su Vinco Kudirkos žodžiais „Lietuva lietuviams" iš 1902 metų „Varpo" laikraščio.

Ant tilto mojavome vėliavomis gal apie valandą laiko, sveikino praeiviai, pravažiuojantieji mašinose šypsojosi, signalizavo, pamojuodavo, buvo labai pakili nuotaika.

Apie 15 valandą pasikeisdami nusileisdavome į tilto apačią, kad nupaveiksluotume mūsų tautišką renginį ir jau planavome eiti į Gedimino prospektą. Tada aš paskutinis leidausi į apačią, kad užfiksuočiau kadrus.

Turėjau telefono stovelį ir norėjau įstatęs telefoną grįžti ir toliau mojuoti, o filmavimas tiesiog vyktų savaime. Kol žiūrinėjau, kur geriau statyti stovelį, nepastebėjau, kas vyksta ant tilto.

Vienu momentu, pakėlęs galvą, pamačiau, kad agresyviai draskomas mūsų tautiškas tentas, o viena mergina bando jį laikyti. Bėgau laiptais aukštyn atgal ant tilto. Kol užbėgau, užpuolikas jau buvo nuplėšęs tentą ir bandė pasprukti.

Nuo tento kabėjimo vietos jis jau buvo nubėgęs apie 15 metrų, jam beveik pavyko pasišalinti. Ties tilto pabaiga abu susidūrėm, užtvėriau jam kelią ir be jokių žodžių situacija perėjo į fizinį kontaktą. Tada jis paleido tentą, vyko grumtynės, abu atsidūrėme ant žemės."

Kęstutis sako, kad tuo metu prie jų priėjo praeiviai: „Taip nepažįstamas vyriškis, suniokojęs mūsų plakatą, buvo sustabdytas ir iškart iškvietėme policiją.

Tik tada, slūgstant stresui, pajutau didžiulį skausmą kairėje krūtinės pusėje, paskui pajaučiau, kad ir kelius skauda, vienas buvo kruvinas, pajutau ir alkūnės skausmą.

Sulaikytasis tada ir pradėjo mus viešai įžeidinėti, žeminti, vadino „naciais", „ekstremistais", o mes jam tik atsakėm, kad stovėjom ant tilto ir šventėm Lietuvos Nepriklausomybės dieną, o tu pats pirmas ant mūsų puolei."

Kęstutis sako, kad būtent tuomet atvyko policijos pareigūnai, kurie uždėjo antrankius VU docentui ir pasodino į policijos automobilį bei ėmė aiškintis aplinkybes: „Pamatę, kad aš negaliu pastovėti, kad esu susiėmęs už skaudančio šono, iškart iškvietė greitąją pagalbą.

Atvykę medikai iškart įtarė, kad gali būti lūžę šonkauliai, nusivedė į automobilį ir išsivežė, kiti liko vietoje aiškintis aplinkybes.

Beje, kai mūsų mergina bandė stabdyti užpuoliko bandymą pasišalinti su tautišku tentu ir už jo laikė, užpuolikas su agresija tempė ir taip mergina taip pat buvo pagriauta ant kelių, pajautė fizinį skausmą.

Mes turėjome rankose vėliavas, ta mergina taip pat. Ji buvo pargriauta ant kelių su Lietuvos valstybine vėliava rankose! Koks baisus vaizdas turėjo būti praeiviams!"

Šūkis nėra neteisėtas

Įvykio dalyvis sako, kad šūkis „Lietuva lietuviams" neturėtų tapti priežastimi smurtui. „Tautiškos giesmės" autorius V.Kudirka šį posakį parašė 1902 metais, kai Lietuva buvo okupuota carinės Rusijos, bet neteko girdėti, kad buvo išpuolių prieš V.Kudirką.

Posakį lietuviai naudojo ir bolševikų klestėjimo metu iki 1924 metų, kol Antanas Smetona neįvedė Lietuvoje lietuviškos tvarkos. Posakis buvo naudotas ir vėliau. Bet iki pat šių dienų neteko girdėti fizinių išpuolių, tuo labiau per Lietuvos valstybines šventes.

Viešojoje erdvėje šnekama apie posakį, kad žodžiai neva kažkam nepatinka, bet nešnekama apie tai, kad fizine jėga bando naikinti mūsų tautiškus, istorinius šūkius, juos plėšyti, mindyti! Fizine jėga bando įvesti savo teisingumą! Ar tai nėra ekstremizmas, teroras, ar tai nėra visuomenės bauginimas?"

Priminė skaudžią docento istoriją

KTU mokslininkas Vytautas Valentinavičius savo socialinio tinklo anketoje atkreipė dėmesį į asmeninę VU docento patirtį ir galimą santykį su minėtu šūkiu.

„Dar 2012 m. interviu metu K.Andrijauskas labai jautriai kalbėjo apie savo šeimos istoriją, dvigubos tapatybės patirtį ir apie tai, kad tokie žmonės nuolat yra verčiami reflektuoti, kas jie yra, kur jų vieta, o aplinka jiems tai vis primena.

Nereikia toli eiti. Pažiūrėkite, kaip dalis Lietuvos reaguoja į ministrės pirmininkės kalbą, kaip narsto jos tapatybę - daug kam tai nėra priimtina, o tuomet iš to vilnija kitos problemas ir klausimai.

Mano minimame interviu Konstantinas pats sakė, kad dvigubos tapatybės žmonėms klausimai apie kilmę, priklausymą ir „kas tu iš tikrųjų" nėra abstraktūs - jie yra labai asmeniški.

Būtent todėl lozungai kaip „Lietuva lietuviams" vieniems gali nuskambėti kaip tiesiog dar vienas nacionalistinis šūkis, bet kitiems jie reiškia gerokai daugiau.

Žmogui, kuris visą gyvenimą tarsi buvo verčiamas reflektuoti savo kilmę, tapatybę ir teisę priklausyti, tokia frazė gali skambėti ne kaip abstrakcija, o kaip priminimas, kad tau vis dar reikia įrodinėti, jog esi savas, kad tavo vieta čia nėra savaime suprantama, kad tavo priklausymas gali būti kvestionuojamas.

Manau, būtent todėl ir reakcija į tokius nacionalistinius šūkius yra skausminga", - rašė mokslininkas.

Nuoskaudomis smurto nepateisina

Tuo tarpu visuomenininkas Vitalijus Balkus įsitikinęs, kad politiškai motyvuotas smurtas taikos metu nėra pateisinamas jokiomis asmeninėmis nuoskaudomis ar ideologinėmis nuostatomis: „Ką žmogus bebūtų padaręs - nagrinėjame pirmiausia jo veiksmą, o ne tautybę, rasę ar etninę kilmę.

Raginimas taikyti selektyvų teisingumą yra daug blogiau nei bet koks nusikaltimas. Jei aukščiausio lygio teisininkas bei politikas viešai teigia, esą smurtinis veiksmas pateisinamas, jei netiko oponento politinės pažiūros, tai visiškai tolygu prievartautojų teisinimui, remiantis, kad „sijonas mergaitės buvo per trumpas".

Čia pats laikas pasakyti svarbiausią dalyką. Žodžio laisvė, kaip ir teisingumas, negali būti selektyvūs. Teisė rinkti ir skelbti informaciją yra pamatinis demokratinės šalies dalykas. Ir jei kam nepatinka objektyvus faktas, tai nuliūdusiojo asmeninė problema, o ne paskata užčiaupti kalbantį ar rašantį.

Deja, dabar jau galiu drąsiai teigti - Lietuvoje įdiegtas cenzūros mechanizmas. Ne už kalnų rinkimai, ir jie bus, ko gero, patys purviniausi per visą nepriklausomybės laikotarpį.

Ar mes norime jų metu stebėti ne demokratinį procesą, o botų fermų karus? Juk jos yra visiškai skirtingos ir nežinia, kuriai geriau seksis oponentus tildyti. Aš šito nenoriu, kaip ir, ko gero, jūs visi."

Komentuoja politikas Stanislovas BUŠKEVIČIUS:

Ir vis dėlto teisus yra JAV viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (J.D.Vance), pasakęs, kad Europoje yra ribojama žodžio laisvė. Jeigu būtų suplėšytas LGBT homoseksualų renginyje plakatas ir užpulti jo dalyviai, esu įsitikinęs, kad jau po minutės apie tai praneštų visa žiniasklaida.

Pasmerktų ir šauktų ne savo balsu. Tačiau šiuo atveju - kapų tyla. Dvigubi standartai. Informaciją pateikė tik patys dalyviai.

Šis šūkis, kuris pirmą kartą buvo išspausdintas 1902 m. Lietuvos himno autoriaus V.Kudirkos laikraštyje „Varpas", reiškia, kad lietuviai savo krašte turi būti šeimininkais. Šūkis nėra įžeidžiantis, nes jis nėra nukreiptas prieš kitas tautas, o tik pabrėžia lietuvių išlikimo klausimą.

Jeigu šūkis būtų toks: „Lietuva tik lietuviams", tuomet tai būtų neteisinga, nes žodis „tik" padarytų šūkį konfrontaciniu kitų tautų atžvilgiu. O šūkis „Lietuva lietuviams" skiriasi iš esmės nuo šūkio „Lietuva tik lietuviams".