Seimo Žmogaus teisių komitetas pritarė Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektui, numatančiam, kad profesinis mokymas pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir jų modelius pirmajai kvalifikacijai įgyti yra vykdomas lietuvių kalba.
Tiesa, projekte numatoma, kad mokiniams užsieniečiams bus taikomas pereinamasis laikotarpis, kurio metu gali būti vykdomas dvikalbis mokymas ir garantuojamas privalomas lietuvių kalbos mokymasis. Tikslas - kad iki kvalifikacijos suteikimo visas profesinis mokymas būtų vykdomas valstybine kalba.
„Valstybinės kalbos mokėjimas yra pagrindas žmogui pilnavertiškai dalyvauti Lietuvos darbo rinkoje ir visuomenėje. Šie pakeitimai padės užtikrinti, kad profesinio mokymo sistema būtų vienoda visiems ir atitiktų mūsų valstybės saugumo, integracijos ir švietimo tikslus", - teigė Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis.
Projektą, kuriam jau pritarė ir Vyriausybė, parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pasak jos, reglamentuoti formaliojo profesinio mokymo programų mokomąją kalbą yra ne tik profesinio mokymo organizavimo klausimas, bet ir svarbus nacionalinio saugumo politikos elementas.
„Profesinio mokymo tikslas - paruošti kvalifikuotus specialistus, kurie galėtų sėkmingai dirbti Lietuvoje, todėl valstybinė kalba yra ypač svarbi profesinio mokymo srityje dėl kelių priežasčių: daugelio profesijų atstovams būtina mokėti lietuvių kalbą, nes darbo aplinkoje, ypač paslaugų asmenims, socialinės gerovės bei kitose srityse bendraujama valstybine kalba.
Valstybinės kalbos mokėjimas leidžia asmeniui efektyviau dirbti, didžioji dalis oficialiosios dokumentacijos, teisės aktų ir kitų svarbių šaltinių, susijusių su darbo veikla, yra lietuvių kalba. Dėl kalbos barjero gali kilti grėsmė paslaugos gavėjo, paties darbuoto, aplinkinių sveikatai, saugumui ar turto praradimui.
Valstybinės kalbos mokėjimas svarbus ne tik užsienio šalių piliečių integracijai į darbo rinką, bet ir jų integracijai į visuomenę dėl nacionalinio Lietuvos valstybės saugumo", - pabrėžė ministerija.
Pagal švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenis, pvz., 2024-2025 mokslo metais pagal pirminio profesinio mokymo programas iš viso Lietuvoje mokėsi 28 824 mokiniai, iš jų 674 mokiniai užsieniečiai (apytiksliai 315 mokinių mokosi rusų kalba, apie kitų mokinių mokymosi kalbą profesinio mokymo teikėjas ŠVIS informacijos nepateikė). 2025-2026 mokslo metais pirmosios kvalifikacijos Lietuvoje siekia iš viso 28 624 mokiniai, iš jų 793 mokiniai užsieniečiai (pagal pateiktą informaciją, 3 mokiniai mokosi anglų kalba, apytiksliai 370 mokinių mokosi rusų kalba, apie kitus mokinius profesinio mokymo teikėjas ŠVIS informacijos nepateikė).
„Profesijos mokymasis valstybine kalba užtikrina pasirengimą Lietuvos darbo rinkai, ypač sektoriuose, kuriuose funkcijai atlikti būtina lietuvių kalba: socialinės gerovės, paslaugų asmenims, sveikatos ir kituose susijusiuose sektoriuose.
Profesijos mokymasis valstybine kalba užtikrina mokiniams, baigusiems tautinių mažumų kalba mokyklas, lygias galimybes rinktis profesinio mokymo programas ir profesinio mokymo įstaigas, nepriklausomai nuo jų gyvenamos teritorijos, ir nesukuria segregacijos (tautinių mažumų kalbos atžvilgiu) profesinio mokymo sistemoje", - teigia ministerija.