Miestų atgimimas: daugiabučių renovacija grąžina gyvenamiesiems rajonams gyvybę

Ieško netradicinių sprendimų, kurie motyvuoja

Renovacija keičia ne tik pastatus, bet ir visą miesto gyvenimą - nuo viešųjų erdvių iki žmonių santykių. Kaip pasakoja Anykščių rajono savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė, po renovacijos keičiasi žmonių požiūris į savo gyvenamąją vietą, atsiranda didesnis bendruomeniškumas, noras bendrauti ir rūpintis aplinka. Ji dalijasi naujausia savivaldybės iniciatyva, skirta paskatinti gyventojus renovuoti savo senus daugiabučius.

„Anykščiuose parengta miesto centrinės dalies renovacijos koncepcija apima ne tik pastatų atnaujinimą, bet ir visą aplinkinę infrastruktūrą. Vienuolikos daugiabučių modernizacija skirstoma į kelis etapus: pastatų renovaciją, viešųjų erdvių sutvarkymą, automobilių vietų įrengimą bei žaliųjų zonų atnaujinimą. Valstybė remia renovaciją apšiltinant pastatus, o mes, kaip savivalda, investuojame į estetinį kvartalo vaizdą ir viešąsias erdves. Mums svarbu, kad miestas atrodytų darniai. Tikimės, kad šis projektas taps pavyzdžiu visai Lietuvai", - sako D. Gasiūnienė.

Anot architektės, atnaujinti daugiabučiai ir jų aplinka gali sustiprinti rajono identitetą ir sukurti aplinką, patrauklią jaunoms šeimoms bei naujiems gyventojams. Tam būtinas kompleksinis požiūris - svarbu sutvarkyti ne vieną pastatą, o visą teritoriją, kad būtų matoma kryptinga rajono atsinaujinimo vizija.

„Žmonėms šiandien svarbu turėti galimybių patogiai ir jaukiai leisti laiką šalia namų. Jei daugiabučio gyventojas gali išeiti į tvarkingą kiemą, pasistatyti staliuką, išgerti kavos, auginti gėles ar net daržoves - tokia aplinka natūraliai tampa patraukli", - akcentuoja D. Gasiūnienė.

Tvarumas - architektūrinės koncepcijos dalis

Anot Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiosios architektės Lauros Kairienės, pastatų renovacija šiandien - vienas svarbiausių miestų tvarumo didinimo instrumentų. Energinio daugiabučių efektyvumo didinimas tiesiogiai mažina CO₂ emisijas ir eksploatacines išlaidas, tačiau tikrasis tvarumas neįmanomas be architektūros kokybės.

„Tvarūs sprendimai turi būti integruojami nuo pat pradžių. Naudojamos ilgaamžės, kokybiškos medžiagos, kurios oriai sensta ir reikalauja mažiau priežiūros. Tokios priemonės neturi būti traktuojamos kaip „priedai", o kaip integrali architektūrinės koncepcijos dalis. Elektromobilių įkrovimo stotelės, dviračių saugyklos ar kitos žaliojo judumo infrastruktūros priemonės turi būti organizuojamos estetiškai ir funkciškai apgalvotai, prisidedant prie vientisos rajono tvarumo strategijos", - teigia architektė.

Pasak L. Kairienės, lietaus vandens surinkimo ir panaudojimo sistemos, bendruomenės sodai ar kompostavimo vietos bus neišvengiamybė ateityje, tačiau svarbu paminėti, kad galiausiai, tvarumas yra ne tik apie medžiagas, bet ir apie žmones. Renovacija, kai ji planuojama įtraukiant gyventojus, tampa edukaciniu procesu, skatinančiu sąmoningumą, atsakomybę ir bendradarbiavimą.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos.

Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt. Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Teksto autorė: Benita Gaižiūnaitė

Užsakymo numeris 336