Maisto kainos kyla, bet šventėms taupyti neketina

Jos duomenimis, lyginant su praėjusiomis Kalėdomis, daugiau nei ketvirtadalis žmonių arba 6 proc. punktais daugiau dovanoms ketina išleisti virš 200 eurų.

Tiesa, nors likusi dalis apklaustųjų tikisi sumažinti arba išlaikyti nepakitusius šventinius biudžetus, tyrimo duomenys indikuoja, kad tai pavyks ne visiems.

„Jau 10 metų atliekama kalėdinė gyventojų apklausa rodo – mūsų šventiniai biudžetai kasmet auga, net jei patys įvardijame, kad išleisime tiek pat ar netgi mažiau. Šiemet išleisiantys tiek pat ar mažiau nei pernai nurodo keturi penktadaliai gyventojų. Vis dėlto, atskleisdami savo planuojamus dovanų bei vaišių biudžetus, respondentai netrunka patys tai paneigti“, – pranešime sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Kaip pastebi J. Cvilikienė, jei prieš metus planavusių sutilpti į 60 eurų siekiantį kalėdinių dovanų biudžetą buvo 18 proc. gyventojų, šiais metais tokių liko 11 proc.

Likusieji planuoja didesnes sumas, pastebimai – 6 proc. punktais – padaugėjo 200 eurų ir daugiau dovanoms planuojančių išleisti gyventojų – jų dalis sudaro 27 proc. 

Prieš dešimtmetį didesnius nei 200 eurų dovanų biudžetus įvardydavo vos 4 proc. gyventojų.

„Tikrai jaučiamas nusiteikimas neriboti savęs ir pozityvus noras apdovanoti artimuosius, vaikus, kolegas ar netgi save. Nuotaikos atrodo geros, o juodojo penktadienio išpardavimai jau atskleidė, kad lietuviai negailės pinigų šioms šventėms, o šventinis vaišių stalas taip pat turėtų būti gana dosnus“, – žurnalistams apklausos pristatyme pirmadienį sakė J. Cvilikienė.

Apklausa rodo, kas šiemet po egle dažniausiai bus randama kosmetikos ar kvepalų (37 proc.), pinigų ar parduotuvės dovanų čekių (26 proc.), drabužių ar papuošalų (24 proc.), knygų (22 proc.) bei bilietų į renginius (18 proc.)

Šventiniam stalui – nuo 51 iki 150 eurų

Pasak apklausos, auga ne tik dovanų, bet ir šventinio stalo išlaidos. Sutilpti į 50 eurų sumą vaišėms šįmet tikisi 13 proc. respondentų – 7 proc. punktais mažiau nei 2023 m. Dažniausiai (40 proc.), kaip rodo šių metų apklausa, gyventojai įvardija šventiniam stalui išleisiantys 51–150 eurų.

„Labai abejoju, kad išleisime tik tiek šventiniam stalui ir dovanoms, kiek minime apklausose. Realūs duomenys, kai stebime išlaidas sausio mėnesį, išlaidos dažniausiai būna bent porą kartų didesnės. (…) Realiai, šventiniam stalui žmonės išleis 200–300 eurų“, – teigia J. Cvilikienė.

Kaip rodo tyrimas, šįmet šventėms planuojantys išleisti didesnes sumas nurodo 21 proc. respondentų. 39 proc. jų didesnes išlaidas planuoja dėl augančių kainų.

Tačiau pozityvios augsiančių išlaidų priežastys ima viršų – 50 proc. apklaustųjų teigia daugiau išleisiantys dėl to, kad nenori taupyti šventinės nuotaikos sąskaita arba todėl, kad pagerėjo jų finansinė padėtis. Daugiau nei pusė (51 proc.) planuojančių augsiančias išlaidas sako, kad jos bus didesnės 10–20 proc.

Trūksta ilgalaikio planavimo

Tiesa, kaip sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė, lietuviai vis dar nepakankamai galvoja apie savo ilgalaikius rezervus ir pasiruošimą nenumatytoms išlaidoms.

„Paskutiniai 10 metų rodo, kad sumos skiriamos šventėms nuosaikiai didėja, bet kas neramina yra tai, kad mes šiandien galime leisti sau šiandien švęsti ir dovanoms leisti daug, bet trumpalaikio rezervo arba sukauptų sumų nenumatytiems atvejams – daugeliui gyventojų vis dar smarkiai trūksta“, – tikina J. Cvilikienė.

„Tai rodo, kad mes vis daugiau galvojame apie šiandien ir nepakankamai apie ilgalaikį planavimą ir savo įsipareigojimus“, – teigia „Swedbank“ atstovė.

Apklausos duomenimis, 48 proc. gyventojų šventėms iš anksto netaupė. Ir nors tai – 6 proc. punktais mažesnis skaičius nei pernai, pasirūpinti šventėmis bei pošventiniu laikotarpiu su mažiau finansinio streso didžioji gyventojų dalis nėra linkusi.

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą 2025 m. lapkričio 17–26 d. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1017 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja 18 – 75 metų šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.