1 nuotr.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) suabejojus, ar Seimo kanclerio Modesto Gelbūdos atleidimo procedūra užtikrino tinkamą teisinį procesą ir tinkamas sąlygas pasiruošti atsakyti į nepasitikėjimo argumentus.
LVAT penktadienį sustabdė administracinės bylos dėl buvusio Seimo kanclerio atleidimo iš pareigų nagrinėjimą ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos KT. LVAT abejoja, ar Seimo nutarimas dėl M. Gelbūdos atleidimo iš pareigų dėl nepasitikėjimo atitinka Konstituciją ir Seimo statutą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Seimo kancleris į pareigas penkeriems metams buvo paskirtas Seimo 2021 m. balandžio 27 d. nutarimu. Seimo pirmininkė 2024 m. kovo 20 d. potvarkiu ir atsižvelgdama į gautą 74 Seimo narių pareiškimą pasiūlė parlamentui atleisti M. Gelbūdą dėl nepasitikėjimo.
Pareiškėjas nurodė, kad jo atleidimas iš Seimo kanclerio pareigų yra neteisėtas, nes buvo priimtas pažeidžiant procedūrines teisės normas bei teisės principus. Apie tai, kad nepasitikėjimo klausimas bus svarstomas 2024 m. kovo 21 d. Seimo posėdyje, jis buvo informuotas tik 2024 m. kovo 19 d. Pareiškėjas atleistas iš pareigų nesant aiškaus ir darnaus Seimo kanclerio skyrimo ir atleidimo santykių teisinio reguliavimo, be jokio aiškaus ir teisėto pagrindo.
Teisėjų kolegija byloje nustatė, kad parlamentarai, reikšdami nepasitikėjimą pareiškėju, nurodė vienus nepasitikėjimo pagrindus, o Seimo posėdyje, pristatant nepasitikėjimo pareiškėju klausimą, buvo nurodyti ir tie nepasitikėjimo pareiškėju pagrindai, kurie nebuvo nurodyti pareiškime.
Todėl teisėjų kolegijai kilo klausimas, ar tokia situacija dera su tinkamo teisinio proceso reikalavimais, teisinės valstybės principu, atsakingo valdymo principu, ypač teisės į gynybą ir gero administravimo aspektais.
Byloje taip pat nustatyta, kad M. Gelbūda turėjo tik vieną darbo dieną pasirengti tam, kad galėtų pateikti savo paaiškinimus dėl jam pareikštų nepasitikėjimo pagrindų. Tokiu būdu pareiškėjo teisinė gynyba buvo apsunkinta ne tik tuo aspektu, kad Seimo posėdyje buvo nurodyti nauji nepasitikėjimo pareiškėju pagrindai, bet ir tuo, kad jam buvo skirtas ir itin trumpas terminas pasiruošti apsiginti nuo pareiškime nurodytų nepasitikėjimo pagrindų.
Be to, LVAT kilo klausimas, ar protingo termino pareigūno atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūroje nustatymas, kad jis galėtų tinkamai pasiruošti ir pateikti Seimui savo paaiškinimus ir Seimo posėdyje atsakyti į argumentus, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas juo, neturėtų būti tiesiogiai įtvirtintas Seimo statute.
