LRT nebeturi taškyti biudžeto lėšų

LRT turėtų ir Tarybą, ir Valdybą

Siūlomose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų - visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai. Kaip ir pagal dabar galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis Seimas. Vis tik keistųsi organizacijų siūlomų narių skaičius.

Vietoje dabar deleguojamų keturių, jie galėtų skirti septynis narius. Tarp šių organizacijų lieka Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos vyskupų konferencija. Tiesa, atsirastų ir trys papildomos narius deleguosiančios organizacijos: Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjunga, Trišalė taryba, Lietuvos asmenų su negalia organizacijų atstovas.

LRT taryba būtų atsakinga už strateginius ir turinio klausimus bei turėtų kasmet iki balandžio 30 d. paskelbti ir pateikti Seimui metinę visuomeninio transliuotojo ataskaitą. Be to, atsirastų ir Tarybą aptarnaujantis biuras, kuris padėtų užtikrinti sklandų darbą.

Taip pat numatoma, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas - Valdyba. Į ją 5 metų kadencijai 5 narius skirtų Taryba. LRT valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.

Generalinio direktoriaus atleidimas

Darbo grupė sutarė įstatyme palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reikia dviejų trečdalių Tarybos narių balsų. Ji pati pasirinktų, kokiu būdu balsuoti: atviru ar slaptu.

Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų. Be to, generalinio direktoriaus pareigas asmuo galėtų eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Taip pat nutarta įstatymu apibrėžti visuomeninio transliuotojo misiją. Įstatymu taip pat siūloma apibrėžti, kad be Tarybos leidimo LRT kanaluose negalėtų veikti kitos žiniasklaidos priemonės, jas valdantys asmenys visuomeninio transliuotojo turinyje galėtų dalyvauti tik pagal Tarybos patvirtintas redakcinės politikos sąlygas ir deklaravę interesų konfliktus.

Interviu su Seimo audito komiteto pirmininku, LRT darbo grupės nariu Artūru SKARDŽIUMI:

- Kaip vertinate, darbo grupės pasiektą rezultatą?

- Vertinu tai kaip kompromisinį rezultatą. Visos dešimt Audito komiteto teiktų pataisų viena ar kita forma atsigulė į naująją įstatymo redakciją. Pirmiausia, LRT taryba turės savo biurą, kuris būtų finansiškai nepriklausomas. Taip pat bus apibrėžtos darbuotojų priėmimo tvarkos.

Pavyzdžiui, darbuotojai turi būti priimami konkurso arba viešosios atrankos būdu. Tai galiotų tiek LRT darbuotojams, tiek LRT Tarybos biuro darbuotojams. Generalinio direktoriaus atsakomybė už savo veiklą taip pat turės būti apibrėžta.

Taip pat siūloma apibrėžti LRT misiją, kuri būtų užtikrinti visuomenės teisę į patikimą, objektyvią, įvairiapusę informaciją bei nuomonių įvairovę, sudaryti sąlygas laisvai viešai diskusijai ir prisidėti prie lietuvių kalbos bei nacionalinės kultūros išsaugojimo ir plėtros, padarant turinį prieinamą visuose regionuose ir įvairioms gyventojų grupėms.

Ši misija įgyvendinama veikiant savarankiškai ir nešališkai, be politinės ar kitos išorinės įtakos turiniui ir redakciniams sprendimams.

Taip pat pagal BBC pavyzdį ir atsižvelgus į EK svarstomą valstybės pagalbos reguliavimo klausimą, turėtų atsirasti viešųjų paslaugų sutartis LRT finansavimui. Sutarėme, kad Vyriausybė iki birželio parengtų tai numatančius principus.

Gal iki to laiko EK komisija baigs nagrinėti šią situaciją. Nes LRT gauna valstybės finansavimą, kuris dabar siekia 80 mln. eurų ir tai turi būti skiriama pagal nustatytas tvarkas. EK nagrinėja, ar ši valstybės pagalba teisėtai buvo suteikta.

Jeigu EK pripažintų, kad valstybės pagalba buvo skiriama neteisėtai, bet iki tol Vyriausybė spėtų parengti tai numatančias tvarkas, gal Lietuvai bent nebūtų taikomos sankcijos.

- Sakote, kad LRT tarybos biuras būtų finansiškai nepriklausomas. Bet biuro darbuotojams atlyginimas būtų mokamas iš LRT lėšų?

- Biuras gautų finansavimą, nepriklausomą nuo administracijos savo funkcijoms vykdyti. Tai būtų iš LRT lėšų, tačiau atskira eilute. Dabar LRT tarybai taip pat atlyginimai mokami iš LRT asignavimų. Tačiau LRT taryba pati pasitvirtina, kokio biudžeto jiems reikia. Tai būtų atskira eilutė, nepriklausomai nuo administracijos, generalinio direktoriaus norų ar nenorų.

Taryba pati nuspręstų, kiek darbuotojų biure jiems reikia. LRT tarybos pirmininkas vadovautų šiam biurui. Tai būtų tiek finansinis, tiek administracinis nepriklausomumas.

- Ar LRT bus draudžiama ir komercinė veikla?

- Taip, viena pagrindinių pastabų buvo apie tai, kad komercinė veikla turėtų būti draudžiama. Tai yra atvejai, kai iš biudžeto išlaikomoms institucijoms reikia reklamos. Pavyzdžiui, Kultūros ministerijai reikia paskelbti kažką, ji LRT moka už tai, kad būtų paskelbta informacija apie Dainų šventę ar kitą renginį. Taip būdavo antrą kartą parduodamas valstybės jau apmokėtas eteris. Todėl tai siūloma drausti.

Taip pat laukiame Vyriausybės nutarimo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba būtų įpareigota kontroliuoti, kaip perkamos programos. Dabar jos dažnai perkamos kreipiantis į konkretų tiekėją be jokios papildomos konkurencijos. Kaip nustatė Valstybės kontrolė, taip buvo perkamos 90 proc. programų.

- Jūsų siūlymas drausti LRT dirbti kitas žiniasklaidos priemones valdantiems žurnalistams taip pat liko kompromisiniu variantu?

- Radome kompromisinį variantą. Asmenys, kurie valdo kitas žiniasklaidos priemones ar yra vieši kitų žiniasklaidų atstovai, gali dalyvauti LRT turinyje tik pagal Tarybos patvirtintas tvarkas ir deklaravę interesų konfliktus. Nes dabar to niekas nedeklaruoja.

Pavyzdžiui, matome LRT eteryje R.Miliūtę ir nežinome, ar ji yra LRT, ar „Laisvės TV" darbuotoja. Jeigu net Seimo nariai to nežino, nežino ir daugelis žiūrovų. Tai turi būti deklaruota.

- Atsiranda ir LRT generalinio direktoriaus kadencijų riba. Kaip vertinate, kad jos iki šiol nebuvo?

- Labai blogai. Kažkas bandė sąmoningai to siekė. Turbūt tos politinės jėgos, kurios ir naudojasi LRT eteriu. Tai nesunku pastebėti. Žinome, kokios jėgos yra įleidusios šaknis į LRT per pastaruosius dešimtmečius.

- Tos, kurios pasitraukė ir LRT darbo grupės Seime?

- Praktiškai taip. Už viešuosius finansus gauni eterį savo politinei reklamai ir oponentų niekinimui už mokesčių mokėtojų pinigus. Kur dar geriau galima surasti? Tai rodo bet kuri politinio neutralumo analizė.

Pavyzdžiui, Valstybės kontrolei atlikus auditą ir Audito komitetui pradėjus nagrinėti situaciją, LRT suskaičiavo, kad per 2021-2024 m. beveik 500 000 eurų buvo išleista komentatoriams, apžvalgininkų paslaugoms. Tai reiškia, kad mes nežinome, ar vienas kitas apžvalgininkas yra apmokėtas.

Tuomet mes, kaip žiūrovai, negalime įvertinti, ar jis yra objektyvus, ar tiesiog transliuoja nuomonę, už kurią sumokėti pinigai. Prisidengiant asmens domenų apsauga, pavardžių iki šiol nesame gavę. Bet turime patikinimą, kad tai bus pateikta.

- LRT darbo grupė buvo sukurta prašant įstatymą parengti tik po plačios diskusijos. Tačiau pati LRT iš grupės pasitraukė.

- Manau, jeigu tu nori dalyvauti darbe, o ne manipuliuoti visuomenės nuomone apie žodžio laisvės suvaržymus, dalyvauk, teik pastabas, pasiūlymus. Esame dėkingi Seimo tyrimų skyriui, kuris surinko informaciją, kaip kitose valstybėse nacionaliniai transliuotojai yra finansuojami ir kaip jie veikia.

Visą pasipriešinimą, kuris buvo dangstomas žodžio laisve, vertiname labai blogai. Mano asmeniniu įsitikinimu, tai buvo manipuliacijos. Vyko propagandinė komunikacija naudojant propagandines klišes neva apie laisvo žodžio suvaržymą. Labai blogai, kai visuomenė yra klaidinama ir priešinama vien manipuliatyviais teiginiais.

Protingi žmonės sėda prie diskusijų stalo ir diskutuoja. Parlamentas yra vieta, kur reikia diskutuoti. Bet to nenorima, tik ginamas savas biudžetas. Mums sakoma: duokite pinigus, mes žinosime, ką su jais daryti.

Bet Valstybės kontrolė atskleidė liūdnus faktus, kad buvo įvairaus tipo pažeidimai. Nors LRT turi išskirtinę misija, organizacija turi administraciją, kuri turi atsakyti už mūsų mokesčių mokėtojų pinigų kontrolę. Jos nebuvo. Didžiausia atsakomybė už tai tenka LRT generaliniam direktoriui.

- Kaip vertinate tai, kad Seimo siūlymai keisti LRT įstatymą kritikuojami kaip LRT politizavimas ir uzurpavimas?

- Tam, kad LRT kažkas politizuotų, pirmiausia LRT reikia depolitizuoti. LRT turi būti depolitizuotas transliuotojas ir veikti pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus.

- Kada darbo grupės parengtas naujas įstatymo projektas pasieks Seimo posėdžių salę?

- Seimo sesija prasideda kovo 10 d. Nuo Seimo pirmininko priklausys, kada klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę pirmai pateikimo stadijai.

- Paskutiniai LRT tarybos įstatymo projekto svarstymai tiesiog paralyžiavo Seimo darbą. Kaip manote, koks politinis palaikymas bus šį kartą?

- Darbo grupė buvo gana vieninga, išskyrus opozicijos demaršą. Manau, kad viskas bus pakankamai sklandžiai, balsų turėtų užtekti, nes esamas variantas atliepia šios dienos gyvenimą ir visuomenės lūkesčius.

O ką bekalbėtų LRT, koks direktorius ten bebūtų, į tokią pačią situaciją ir anarchiją, kuri veikė pagal savo sugalvotas tvarkas, tikrai nebegrįšime. Procesai jau vyksta. Tiek LRT taryba, tiek būsima Valdyba, manau, nebeleis taškyti mokesčių mokėtojų pinigų.