LRT auditas nepalieka vietos fantazijai - pažeidimai esminiai ir sisteminiai

Valstybinių veiklos auditų paskirtis - nustatyti veiklos būklę ir įvardyti problemas ir tai, ką reikia tobulinti, kad įstaiga taptų skaidresnė ir efektyviau naudotų žmonių sumokėtus mokesčius, tinkamai įgyvendintų savo misiją.

Ataskaita yra 120 puslapių, todėl pateikiu sutrupintą aktualiausių audito radinių variantą.

Nustatėme esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams pirkimų srityje ir sisteminių rizikų dėl dirbančiųjų bei turinio prieinamumo, kurias reikia spręsti.

1. Kelia nerimą strateginių tikslų sritis, nes nustatėme:

- Nepasiekti veiklos rodikliai. 7 iš 71 (apie 10 proc.) veiklos rodiklių 2022-2024 m. buvo įgyvendinti mažiau nei 90 proc.

- Socialinių tinklų iššūkiai. LRT sunkiai sekasi įgyvendinti tikslus, susijusius su veiklos stiprinimu socialiniuose tinkluose. Pavyzdžiui, 2023 m. „Instagram" augimas pasiektas tik 5,2 proc., kai planuota 15 proc.; „Facebook" - 85 proc., „TikTok" - 66,7 proc. planuoto augimo.

- Jaunimo pritraukimas. Kyla rizika pasiekti strateginį tikslą, susijusį su jaunimo pritraukimu. Rodiklis, apimantis jaunuolius (19-25 m.), bent kartą per mėnesį įsijungiančius LRT grupės platformas, mažėjo nuo 66 proc. (2023 m.) iki 63,8 proc. (2024 m.). Be to, 2025 m. planuojamas tikslas yra net mažesnis nei faktinė 2024 m. reikšmė.

- LRT grupės pasiekiamumas sumažėjo nuo 83,1 proc. iki 80,7 proc., nebuvo pasiektas išleistų lėšų ir pasiektų vartotojų santykis (EUR / 1 proc. auditorijos) - planuota 650 000 Eur, o pasiekta 748 000 Eur. Tačiau turinio vertinimas pagerėjo (nuo 52 proc. iki 54 proc.). Siekdama išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie vykdomą veiklą ir visuomenei aktualius klausimus LRT administracija 2021-2024 m. atliko visuomenės grupių apklausas, kurios kainavo beveik 1 mln. eurų. Lietuvos gyventojų manymas, kad LRT dirba profesionaliai nukrito nuo 91 proc. iki 87 proc., pagal šį rodiklį tendencijos nėra gerėjančios.

Siekiant užtikrinti, kad teisės aktuose būtų aiškiai nustatyta atsakomybė už LRT veiklos planavimą, veiklos ir rezultatų susiejimą su finansais ir rezultatų stebėseną ir vertinimą, rekomendavome Vyriausybei nustatyti, kas tvirtina LRT strateginį veiklos planą.

2. Apie LRT dirbančius žmones, arba apie socialinį teisingumą ir skaidrumą.

- Sisteminė problema dėl išimčių taikymo atrankose - 38 proc. nuolatinių darbuotojų priimti taikant išimtis, nedokumentuojant atrankos proceso.

- 2021-2024 m. laikotarpiu kasmet buvo pasirašoma nuo 1027 iki 1 638 autorinių ir nuo 126 iki 329 individualios veiklos sutarčių su fiziniais (etatiniais ir neetatiniais asmenimis) įvairioms užduotims atlikti. Tokia praktika palanki įstaigai, nes leidžia taupyti, bet kartu atimama galimybė darbuotojams gauti darbdavio siūlomas naudas ir pilnas socialines garantijas, pavyzdžiui, kasmetines atostogas ar nedarbo draudimą. Galiausiai - darbuotojui neužtikrinamas stabilumas, darbdavys dar labiau padidina savo galią prieš darbuotoją.

- Rekomendavome daugiau nei 3 kartus sumažinti autorinių sutarčių, sudarytų su etatiniais darbuotojais, dalį. Efektyvumas negali būti pasiektas socialinio teisingumo sąskaita.

3. Pirkimai iš vieno tiekėjo ir pirkimų neatitikimai teisės aktų reikalavimams - sisteminė problema.

- Net 89 proc. programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimų vykdomi kreipiantis į vieną konkretų tiekėją. Jų vertė - 12 mln. eurų. Rekomendavome sumažinti tokių pirkimų apimtis nuo 89 proc. iki mažiausiai 35 proc.
Ne veltui nacionalinėje darbotvarkėje korupcijos prevencijos klausimais nurodyta, kad turi būti mažinama viešųjų pirkimų iš vieno tiekėjo dalis, nes konkurencijos nebuvimas didina įsigyjamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir mažina galimybes racionaliai panaudoti viešąsias lėšas.

- Nustatėme neatitikimų teisės aktų reikalavimams mūsų profesiniu sprendimu atsirinktų 12-oje (iš 12) vertintų programų (sutarčių vertė 20,9 mln. Eur), jų sukūrimo, gaminimo pirkimų. Konstatavus 100 proc. tikrintų programų pirkimų neatitiktį teisės aktams, matyti, kad problema yra sisteminė, o ne atsitiktinė ar neesminė.
4-iuose (iš 12) vertintuose viešuosiuose pirkimuose, kurių vertė 3,74 mln. Eur, taip pat buvo rasta neatitikimų teisės aktams, pavyzdžiui, dirbtinis konkurencijos ribojimas, nepagrįstai atmesti pasiūlymai. Tai rodo poreikį rimtoms korekcijoms - pirkimuose stiprinti jų skaidrumo, lygiateisiškumo, ekonomiškumo principų laikymąsi ir konkurenciją.

- Vidaus kontrolės sistemos sukūrimas pirkimų srityje visada yra įstaigos vadovo atsakomybė. Siekdamas užtikrinti pirkimų tikslų pasiekimą ir pagrindinių principų laikymąsi, įstaigos vadovas turi sukurti veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, patvirtinti pirkimų organizavimo ir jų vidaus kontrolės tvarkos aprašą, apimantį visus pirkimo proceso etapus ir atitinkantį pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

- Auditas pasigedo valstybinės įstaigos ar institucijos, kuri vykdytų programų pirkimų priežiūrą ir metodinį konsultavimą. Todėl rekomendavome Vyriausybei priimti sprendimą, kas toji įstaiga bus ir priimti tam reikalingus teisės aktus.

4. Turinio valdymas ir jo prieinamumo spragos.

- Kartojimų problema. LRT ne visose programose įvykdė tikslą kasmet mažinti kartojamo turinio dalį bent 2 proc. punktais. LRT Plius programų pakartojimai sudarė net 56,4 proc. Turinio įvairovės užtikrinimui svarbu kurti daugiau naujo turinio.

- Misijos įgyvendinimas. Auditas konstatavo, kad šiandien tik iš dalies užtikrinamas visuomeninio transliuotojo misijos įgyvendinimas - informuoti, ugdyti ir telkti, nes ne visos visuomenės grupės gauna lygiavertę informaciją, tai yra - LRT nepasiekia įstatyme nustatytų prieinamumo reikalavimų:

- Lietuviški subtitrai (klausos negalia). 2024 m. sudarė tik 13,70 proc. viso transliavimo laiko (nors reikalaujama 50 proc.). Audituojamu laikotarpiu išaugo tik 1,03 proc. punkto, nors turėjo augti po 5 proc. kasmet.

- Programos regos negalią turintiems. 2024 m. sudarė vos 0,5 proc. (nors reikalaujama 10 proc.). Per 3 metus išaugo 0,22 proc. punkto, nors turėjo augti po 1 proc.

- Vertimas į gestų kalbą. 2024 m. sudarė tik 4,5 proc. (nors reikalaujama 20 proc.). Transliavimo laikas išaugo 0,74 proc. punkto, o turėjo po 1 proc.
Galima paskaičiuoti, kiek LRT užtruktų iki šiol taikytais tempais užtikrinti įstatyme numatytą prieinamumą.

- Neatlygintinai skleidžiama informacija LRT. Auditas rekomenduoja padidinti neatlygintinai viešai skleidžiamų pranešimų (kultūrine, šviečiamąja, socialine tematika) dalį televizijoje nuo 45 proc. iki 60 proc. Nuo 2015 m. LRT reklama draudžiama. Leidžiama tik skelbti informacinius pranešimus kultūrine, socialine ir šviečiamąją tematika. Tai gali būti daroma atlygintinai ir neatlygintinai.

Kasmet 26 proc. daugėjo paraiškų dėl pranešimų viešinimo, o neatlygintinai skleidžiamų laikas televizijoje sumažėjo 6 proc., radijuje 3 proc., tuo tarpu portale parodymų kiekis padidėjo 118 proc. Viešai skleidžiamos informacijos už užmokestį audituojamu laikotarpiu eteryje tiek kiekis sekundėmis, tiek pajamos išaugo 49 proc. (1,7 mln. Eur.) Manome, kad nacionaliniam transliuotojui vykdant misiją svarbu neatlygintinai skleisti daugiau informacijos kultūrine, šviečiamąja ir socialine tematika.

- Svarbus auditorių pastebėjimas tai, kad LRT pajamos iš komercinės veiklos augo nuo 1,79 mln. 2021 m. iki 2,28 mln. Eur 2024 metais. LRT kasmet nepanaudoja šios veiklos pajamų nuo 449,4 tūkst. Eur 2021 m. iki 796,4 tūkst. Eur 2024 m., tuo pačiu laikotarpiu pinigų likutis išaugo nuo 2,5 mln. iki 4,8 mln. Eur.

5. LRT Taryba yra aukščiausias kolegialus organas, vykdantis LRT valdymo ir priežiūros funkcijas ir atstovaujantis visuomenės interesams. Matome poreikį LRT tarybai stiprinti savo priežiūros paskirtį ir tobulinti savo veiklą.

- Nepriklausomi nariai. Nepriklausomi nariai sudaro 40 proc. visų narių. Remiantis EBPO gerąja įmonių valdysenos praktika, didesnis nepriklausomų narių skaičius stiprina sprendimų priėmimo kokybę.

Rekomendavome Tarybai patikslinti nepriklausomų narių ir Tarybos narių santykį komitetuose, kad nepriklausomų narių būtų daugiau - padidinti nuo 40 iki 50 proc.

- Veiklos įsivertinimas. Taryba 2021-2024 m. neįvykdė reikalavimo atlikti metinį veiklos įsivertinimą ar įsivertinimo su išorės ekspertais, kuris turėjo būti ne rečiau kaip kartą per 4 metus. Todėl nebuvo galimybės identifikuoti silpnąsias ir stipriąsias Tarybos veiklos sritis, įsivertinti trūkstamas kompetencijas. Įsivertinimą būtina daryti.

- Viešumas. EBU rekomenduoja, kad priežiūros organų darbas būtų kuo atviresnis ir skaidresnis. Kiek įmanoma, jų posėdžiai turėtų būti organizuojami viešai, o priimti sprendimai ir posėdžių protokolai skelbiami visuomenei. Be to, organai turėtų aktyviai bendrauti su visuomene, prireikus organizuodami apklausas ir konsultacijas. Taikant šiuos principus, vieši Tarybos posėdžiai užtikrina didesnį skaidrumą, visuomenės pasitikėjimą ir leidžia geriau kontroliuoti sprendimų priėmimo procesą. Nustatėme, kad 2021-2024 metais 4 kartus buvo svarstyti siūlymai dėl viešų posėdžių organizavimo, tačiau tik vienas LRT posėdis buvo organizuotas viešai 2023 m. rugpjūtį.

Pateikėme rekomendacijas LRT administracijai ir LRT tarybai dėl veiklos tobulinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Kultūros ministerijai dėl reglamentavimo pakeitimų. Vykdysime kiekvienos rekomendacijos stebėseną ir apie jų įgyvendinimą informuosime, kaip įprasta viešai.

Ir jeigu jums kas nors bandys sakyti ir įtikinti, kad šio valstybinio veiklos audito radiniai, išvados ir rekomendacijos yra neesminės - netikėkite, nes objektyvi tiesa (faktai, skaičiai) yra kitokia ir jums paprasčiausiai sako netiesą. Problemos, kurias reikia spręsti, yra sisteminės ir esminės bei reikalauja sąžiningo ir rimto požiūrio bei realių, ne popierinių, pokyčių.

Ataskaitą rasite čia: https://www.valstybeskontrole.lt/LT/Product/24361