1 nuotr.Lygiai prieš pusmetį Lietuvai Jungtinių Tautų (JT) generaliniam sekretoriui pranešus apie pasitraukimą iš Otavos konvencijos bei įteikus tai numatančius raštus, šeštadienį dokumentas oficialiai įsigalioja.
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), nuo šios dienos Lietuva įgauna teisę vesti derybas, organizuoti įsigijimus ar gamybą bei kaupti priešpėstines minas.
Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją KAM pranešė šių metų kovo pradžioje.
Tiesa, iš pradžių apie tokį ketinimą informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija. Balandžio pabaigoje šiam sprendimui pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Anot KAM, šiuo metu nagrinėjami tiek minų įsigijimo, tiek jų gamybos Lietuvoje variantai.
„Šiuo metu vertiname įvairias galimybes įsigyti ar pasigaminti priešpėstinių minų, atitinkančių Lietuvos gynybos poreikius, pirmenybę teikiant Lietuvos gamintojams“, – Eltai nurodė ministerija.
ELTA primena, kad Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Vis dėlto, atsižvelgiant į nestabilią padėtį regione, šiemet kovą Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai paskelbė vieningą siūlymą pasitraukti iš Otavos konvencijos. Vėliau apie tokį patį sprendimą pareiškė ir Suomija.
Savo ruožtu KAM pabrėžia, kad net ir denonsavusi Otavos konvenciją Lietuva toliau laikysis pripažintų tarptautinės humanitarinės teisės principų ir normų, susijusių su kariavimo būdais ir metodais bei civilių gyventojų apsauga.
