Liepa po žydinčia liepa

Sakytum, ką tik sveikinome sugrįžusius gandrus, pirmą gegutę, o dabar sėdime po žydinčia liepa, svaigstame nuo jos aromato ir nieko savęs neklausiame. Kam čia klausti, jei taip smagu ir gera...

Miestuose ir miesteliuose liepos žydi jau nuo Joninių. Dar nedrąsiai, vėliau nei pernai, tačiau žiedai savo svoriu lenkia šakas, baltuoja ir geltonuoja.

Kokia ta vietinė liepa? Ji vienintelė mūsų krašte, vadinama mažalape, nes tokia iš tikro ir yra.

Mažalapę liepą rasi dažnoje sodyboje ar sodybvietėje, pakelėje, mieste ar miestelyje. Dažnai šios rūšies liepos išauga aukštos ir tvirtos, plačiašakės, išgyvena 200-300 metų.

Kauno rajone, Braziūkų kaime esanti Liepa motinėlė yra sunkiai apsakomo dydžio, jos apimtis - 8,4 metro. Manoma, kad jai ne mažiau kaip 300 metų.

Miškuose mažalapių liepų galima ieškoti Lietuvoje viduryje, tačiau gausiausia ji Sūduvoje - čia prie Virbalio, Kybartų yra vientisi liepynai su nedidele kitų lapuočių priemaiša.

Rudenį ir žiemą šie miškai labai šviesūs, prapučiami vėjų, vasarą kvepiantys ypatingu liepų aromatui ir gaudžiantys bičių sparnais. Liepų žydėjimo metą bitininkai stengiasi čia atvežti savo avilius, kad bitutėms nereikėtų skristi toli. Dabar apsilankius Virbalgiryje, vienoje tokių girių, galima pataikyti į mažalapių liepų žydėjimo pradžią...

Liepą žydi ne tik pačios liepos. Šiuo metu ypač gražios pievos - ne tos, pasėtosios, bet natūralios ar pusiau tokios. Kadangi visai natūralių senų pievų reta, džiaugiamės bet kokia žydinčia pieva. Jos - biologinės įvairovės židiniai, mūsų gamtos (deja) jau beišnykstančių pievų fragmentai.

Didelėse šalies teritorijose tokių pievų seniai nebėra, viską pasigvelbė besaikis noras arti, sėti mums nebūdingas kultūras. Atrodo, kad nepaisoma net įteisinto reikalavimo prie kiekvieno griovio, upelio išlaikyti nuo 2 iki 5 m pločio pievos ruožą - bent jau neteko girdėti, kad kas nors būtų nubaustas už tai, kad tokį režimą pažeidė.

Ne mažiau pavojingas yra tokių pievų šienavimas dabar, kai jų labai reikia paukščiams (jose yra paukščių lizdai, jaunikliai), vabzdžiams. Panašias pievas šienauti galima ne anksčiau kaip rugpjūčio pradžioje arba iki rugsėjo: tada visi pievos augalai būna jau išbarstę sėklas, paukščiai išvedę jauniklius.

Šios pievos sudaro labai menkus plotus, šieno netekčių dėl pavėlinto šienavimo vargu ar patiriama; be to, vėliau nupjautas natūralių pievų šienas yra dar labiau vertingas ir maistingas.

Šiemet vėluoja žiogai - kol kas vėsus orai trukdė jų vystymąsi, todėl griežiančius juos išgirsime tik po geros savaitės, artėjant prie liepos vidurio. Savo sodybose, namų aplinkoje nešienaukite visų pievų, tik palei takus, nes taip sunaikinsite visus žiogus. Išimtis - šienavimas su dalgiu, tačiau tokie šienpjoviai yra didelė retenybė...

Žiogų muzikos reikia ne tik gamtai, bet ir mums? Ją išsaugoti galime mes patys.