2 nuotr.Vyriausybės sudaryta Šeimos politikos komisija Ministrų kabinetui pristatė Šeimos politikos formavimo ir įgyvendinimo 2025 metais apžvalgą. Joje - daugybė liaupsių dėl esą labai gero darbo šioje srityje, tačiau tuo pačiu pabrėžiama, kad situacija - kone katastrofiška.
Tokia komisija privalomai Vyriausybės nutarimu sudaryta pagal Seimo 2018 m. priimtą Šeimos stiprinimo įstatymą.
Jai vadovauja socialinės apsaugos ir darbo ministras, komisijos sudėtyje yra Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Teisingumo, Vidaus reikalų ministerijų atstovai (ne žemesnes kaip administracijos padalinio vadovo pareigas einantys asmenys), Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Vyriausybės kanceliarijos atstovai.
„Kaip ir daugelis Europos valstybių, Lietuva taip pat susiduria su precedento neturinčiais demografiniais pokyčiais: gimstamumo mažėjimu, senstančia visuomene, santuokų skaičiaus mažėjimu, skyrybų skaičiaus augimu, migracija, aukštu darbingo amžiaus vyrų mirtingumu ir kt. Žvelgiant į Europos sąjungos rodiklius, Lietuvos gyventojų populiacija yra viena sparčiausiai senstančių Europoje", - dėstoma ataskaitoje.
Joje teigiama, kad šeimoms yra svarbu ne tik gauti socialines paslaugas, išmokas, dalyvauti darbo rinkoje, bet ir plėtoti savo verslumą, gauti vaikams tinkantį švietimą, gauti kokybišką sveikatos priežiūrą ir su sveikata susijusias paslaugas, dalyvauti kultūrinėje veikloje ir pan.
Rašoma, kad dabartinės Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane įtvirtinti tokie šeimą stiprinantys prioritetai, kaip orios darbo sąlygos, įtrauki darbo rinka ir socialinio dialogo plėtra, įtraukiojo ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo užtikrinimas, efektyvios ir subalansuotos pensijų, socialinio draudimo ir paramos sistemos įgyvendinimas, visuomenės sveikatos priežiūros gerinimas ir t.t.
„Remiantis 2024 m. duomenimis, suminis gimstamumo rodiklis (vidutinis gyvų gimusiųjų skaičius, kurį moteris pagimdytų per visą savo reproduktyvų gyvenimo laikotarpį (t. y., 15-49 m.) siekė tik 1,11 vaiko (2020 m. - 1,41). Toks Lietuvos gimstamumo lygis neužtikrina kartų kaitos. Natūraliai gyventojų kaitai užtikrinti reikalingas suminis gimstamumo rodiklis turi būti ne žemesnis kaip 2,1", - dėstoma ataskaitoje.
Tyrimų duomenimis, kinta ir gyventojų požiūris į priimtiną vaikų skaičių šeimoje - 2012 m. - 51,9 proc., 2022 m. - 57,4 proc. gyventojų nurodė idealų dviejų vaikų skaičių šeimoje.
Per dešimtmetį gimstamumas sumažėjo visose Lietuvos apskrityse, tačiau pokyčių mastas skirtinguose regionuose nevienodas.
„Didžiausias nuosmukis fiksuojamas didžiuosiuose miestuose ir jų regionuose - Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse, kurios paprastai traukia jaunus gyventojus. Tai rodo, kad net ir ekonomiškai stipresniuose regionuose jaunos šeimos vis dažniau atidėlioja vaikų susilaukimą dėl augančių gyvenimo kaštų, būsto įperkamumo problemų ir siekio pirmiau įsitvirtinti darbo rinkoje.
Mažesnio gimstamumo regionai - Marijampolės, Šiaulių, Utenos bei kitos periferinės apskritys - taip pat patyrė reikšmingą rodiklių kritimą, kurį lemia nuoseklus jaunų žmonių išvykimas į didmiesčius arba užsienį bei spartus reprodukcinio amžiaus moterų skaičiaus mažėjimas.
Bendras gimstamumo kritimas visoje Lietuvoje atspindi šalies demografines tendencijas: vaikų susilaukimo atidėjimą vyresniam amžiui, ilgėjančias studijų ir karjeros pradžios trukmes, ekonominio nestabilumo įtaką bei ryškėjantį individualizmo modelį", - rašo ataskaitos rengėjai.
Anot jų, reikšminga problema, su kuria susiduria Lietuvos šeimos, yra ir skurdas. Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2024 m. siekė 16,9 proc. ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 1,7 proc.
Ataskaitoje teigiama, esą bendrai iš visų ministerijų veiklos sričių identifikuotos 127 su šeimos politika susijusios vykdomos priemonės. didžiausią jų dalį (52 proc.) sudaro paslaugų šeimoms kategorijai priskiriamos priemonės: ankstyvojo skaitymo ir kultūrinio dalyvavimo skatinimo iniciatyvos, viešųjų bibliotekų ir muziejų prieinamumo priemonės, pirminė sveikatos priežiūra ir vaikų raidos ankstyvoji reabilitacija, ikimokyklinio, bendrojo ir neformaliojo ugdymo paslaugos, švietimo pagalba, mokinių pavėžėjimas, vaikų dienos priežiūra, socialinė pagalba šeimai ir pan.
31 proc. visų priemonių sudaro finansinės paskatos: piniginės išmokos, mokesčių lengvatos (įskaitant neapmokestinamą pajamų dydį), kainų kompensacijos, socialinio draudimo išmokos, kuriomis didinamos disponuojamos šeimų pajamos arba kompensuojamos išlaidos, pajamų netekimas dėl vaiko gimimo, priežiūros, globos ar studijų ir t.t.
