Kurorto merei „čekių“ byloje – išteisinimas

Nepakako duomenų

Kauno apygardos teismas trečiadienį visiškai išteisino dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais Birštono merę 68 metų N.Dirginčienę.

Konstatuota, kad byloje surinktų duomenų nepakanka pagrįsti jos kaltę ir inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtį, o baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik tuomet, kai neabejotinai įrodoma, jog kaltinamoji veikė tyčia, sąmoningai siekdama neteisėtos naudos arba sąmoningai piktnaudžiaudama suteiktomis pareigomis.

Anot teismo, vien faktas, kad buvo atsiskaityta šeimos nario ar kito asmens kortele savaime nenulemia kaltės, veiksmų neteisėtumas turi būti įrodytas, visos nepašalintos abejonės, netikslumai ar prielaidos turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Kaltinimą palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Darius Valkavičius prašė politikei skirti 10 tūkst. eurų baudą, atimti teisę 4 metus būti renkamai, paskirtai savivaldybių ar jų įstaigų skiriamas pareigas. Nuosprendis gali būti skundžiamas.

Šeimos degalų čekiai

Kaip anksčiau informavo prokuratūra, surinktais duomenimis, 2019-2021 m. N.Dirginčienė, eidama Birštono savivaldybės tarybos narės pareigas, manoma, suklastojo išlaidų ataskaitas, jose pateikdama melagingus duomenis apie neva patirtas degalų, interneto paslaugų, įrangos įsigijimo, automobilio remonto išlaidas, kaip susijusias su politikės veikla. Tyrimo metu nustatyta, kad N.Dirginčienė galimai apgaule įgijo 6317 eurų, priklausiusių savivaldybės administracijai.

Kaltinime nurodyta, kad merė už degalus atsiskaitė 27 banko kortelėmis, o į veiklos išlaidas buvo įtraukti jos vyro, dviejų sūnų, marčios, tarybos narės socialdemokratės ir pastarosios savivaldybėje dirbančios sesers degalų čekiai.

Merė taip pat apkaltinta tuo, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir teise gauti išmokas. Tvirtinta, kad politikė galimai iškraipė jai suteiktų teisių esmę, sumenkino tarybos nario autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą juo, pakenkė savivaldybės ir tarybos įvaizdžiui bei sumenkino jų prestižą.

Grąžino pinigus

Sulaukusi įtarimų 2024 m. gruodį merė iškart feisbuke rašė, kad nesutinka su jais, o lėšas, dėl kurių kilo klausimų, grąžino savivaldybei, nes siekė išvengti abejonių dėl jų pagrįstumo.

Anot prokuroro, nors ji atlygino daugiau nei 5 tūkst. eurų žalą, bet liko sumokėti dar arti 700 eurų.
N.Dirginčienė penktą kadenciją eina mero pareigas, į kurias pirmą kartą išrinkta 2007 m.

Politikė laikinai sustabdė narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje, kurioje - ėjo aukštas pareigas. Jos advokatas kelis kartus prašė nutraukti šią bylą.

Išsirikiavo eilė

Kaip rašė „Vakaro žinios", pirmos instancijos teisme pernai subliuško ir Marijampolės mero Povilo Isodos „čekių" byla dėl beveik 2500 eurų. Nuspręsta, kad nieko nuostabaus, kad jo šeimos narys pildė degalų baką, o po to tuo automobiliu naudojosi pats politikas. Nuosprendį apskundė prokuratūra.

Prieš tai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme skambiai žlugo Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus išgarsinta „čekių" byla.

Šį penktadienį verdiktas turėtų būti paskelbtas Kaišiadorių rajono merui Šarūnui Čėsnai, „čekių" byloje kaltinamam sukčiavimu, piktnaudžiavimu bei dokumentų suklastojimu ir disponavimu jais.

Įtariama, kad tuometinis tarybos narys, atsiskaitydamas už dyzeliną, atskirais atvejais išlaidas apmokėjo įmonei išduotomis degalų kortelėmis; suma - apie 4400 eurų.

Ką tik teisme pradėta nagrinėti Prienų rajono mero Alvydo Vaicekausko byla. Įtarimų dėl „čekių" pernai sulaukė Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius, Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, . Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Kai kuriems politikams „čekių" bylose pateikti tik civiliniai ieškiniai.