KT išnagrinėjo bylą dėl Sabatausko skyrimo šio teismo teisėju

Kada teismas skelbs savo galutinį ir neskundžiamą sprendimą, kol kas tiksliai nežinoma.

Bylos nagrinėjime antradienį dalyvavo pareiškėjos, Seimo narių grupės, atstovai – parlamentarai Mindaugas Lingė ir Agnė Širinskienė, taip pat suinteresuoto asmens, Seimo atstovas, Seimo narys Raimondas Šukys. Teismas išklausė jų pasisakymus, suteikė galimybę šalims užduoti klausimus ir į juos atsakyti.

„Išlieka matymas, kad turėtume vadovautis Konstitucija ir nuostatoms ir nuošalėje palikti teisės aktus, kurie kelia abejonių. Seimo narių patirtys yra labai skirtingos ir nevienodos“, – per posėdį sakė parlamentaras M. Lingė. 

Į KT kreipęsi Seimo nariai tikina, jog parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs J. Sabatauskas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.

Pareiškėjos nuomone, sąvoka „teisinis darbas“ Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje vartojama tokiame kontekste, iš kurio vienareikšmiškai matyti, kad taip yra vadinamas darbas pagal teisininko profesiją, t. y. turint teisininko profesinę kvalifikaciją, suteikiamą įgijus aukštąjį teisinį išsilavinimą. 

Pareiškėja pabrėžia, kad, pagal Konstituciją (sistemiškai aiškinant jos sąvokas ir atsižvelgiant į jau suformuotą oficialią konstitucinę doktriną), joks darbas ar pareigos negalėtų būti laikomi teisiniais, jei tokiam darbui dirbti ar tokioms pareigoms eiti nebūtų keliamas būtinas reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų (be kita ko, paskirto teisėjo biografijos), paskirtasis KT teisėjas J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 m. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.

Pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatoms.

Kreipimąsi, kurį KT priėmė nagrinėti, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei. 

Primename, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.

KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.

Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.