Kiek dar klaidų galima atleisti?

Iš valstybės pinigų su „Spartanu" parskraidino vieną apžvalgininką, galimai tarnyboms yra nurodžiusi saugoti jos namus ir šeimos narius. Ministrė vis dar aiškinasi dėl į Lietuvą įskridusio drono, kuris, kaip paaiškėjo, buvo su sprogmenimis. Politikės oponentai sako tiesiai - klaidų, kurios gali kainuoti gyvybes, padaryta per daug.

Kaip „Vakaro žinios" rašė, visą savaitę ieškotas į Lietuvą įskridęs dronas buvo surastas penktadienį. Jį rado ne grybautojai, o kariuomenė, Gaižiūnų poligone, Jonavos rajone.

O antradienį Generalinė prokuratūra paskelbė šokiruojančią žinią - dronas gabeno sprogmenis.

Gabeno sprogstamąjį užtaisą

„Surastas bepilotis orlaivis, turimais duomenimis, leidžiama manyti, kad tai - „Gerbera". (...) Apžiūrėjus įrenginį, buvo nustatyta, kad jis gabeno sprogstamąjį užtaisą, kurį Lietuvos kariuomenės specialistai sėkmingai neutralizavo vietoje. Nukenksminus užtaisą, skraidyklės dalys buvo išgabentos įvairiems tyrimams atlikti", - antradienį spaudos konferencijoje pranešė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.

Karinių oro pajėgų štabo viršininkas pulkininkas Dainius Paškevičius teigė, kad drone rasti 2 kilogramai sprogstamosios medžiagos.

„Palyginimui, „Shahed" tipo dronas, kurio struktūra ir modelis yra panašūs, gali gabenti iki 50 kg sprogmenų", - teigė karininkas, neatsakęs į klausimus, kodėl į Lietuvą atskridusio drono sprogmenys nedetonavo ir ar buvo galimybė, jog tai gali įvykti.

Įtariama, kad tai buvo Rusijos į Ukrainą paleistas dronas „Gerbera", jis dėl geros gynybos buvo disorientuotas ir pakliuvo į Lietuvą, sakė krašto apsaugos ministrė D.Šakalienė.

Pasak D.Šakalienės, pagrindinė versija išlieka, jog į Lietuvą įskridęs nebuvo atsiųstas tikslingai ir atskrido, nes buvo disorientuotas.

„Nepaisant to, kad pagrindinė versija yra ta, kad tai buvo disorientuotas dronas, kuris pakliuvo pas mus, (...) situacija bet kuriuo atveju yra rimta. Neturime konkrečios informacijos, kad jis į Lietuvą pasiųstas tikslingai", - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo D.Šakalienė.

Pasak jos ir užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio, Lietuva pasiuntė laišką NATO aljanso generaliniam sekretoriui su prašymu padėti stiprinti oro gynybą Lietuvoje.

Reikia džiaugtis, kad nesprogo

Po tokios žinios kritika ministrei D.Šakalienei tik sustiprėjo. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Giedrimo Jeglinsko, reikia džiaugtis, jog užtaisas nesprogo.

„Bet dar svarbiau yra suprasti, kad tų dronų bus ir toliau. Taip, tai buvo pirmas, antras atvejis, bet bus ir trečias, ir ketvirtas, ir penktas. Faktas, kad jie gali būti ginkluoti (...). Mums reikia pagaliau ištraukti galvas iš smėlio ir suprasti, ką mes darysime, siekiant apsaugoti Lietuvos oro erdvę ir Lietuvos žmones", - kalbėjo komiteto pirmininkas.

Pasak jo, itin svarbu sugebėti ne tik identifikuoti oro erdvėje pasirodančius neatpažintus objektus, bet ir galėti, reikalui esant, juos neutralizuoti.

Interviu su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Dainiumi GAIŽAUSKU:

„Ministrės nekompetencija matoma plika akimi. Manau, tai mato ne tik žmonės, bet ir ji pati jau supranta. Net komunikuoti tokius svarbius įvykius (nors laiko save labai profesionalia, kone pačia geriausia ministre) nesugeba. Dronas rastas jau prieš penkias dienas iki tol, kol buvo pranešta, kad jis yra su sprogmenimis. Nors kariškiai atvažiavo iki drono, matė, kad jis su sprogmenimis. Turėjo tuomet apie tai ir informuoti. O paskelbiama tik po penkių parų ir tokį pranešimą daro Generalinė prokurorė, šalia kurios kažkodėl yra ir ministrė, ir kariuomenės vadovai. Tam, kad nebūtų galima užduoti klausimų arba būtų atsakyta, kad komentuoti negalima, nes vyksta ikiteisminis tyrimas?

Ministrės maivymasis priėjo liepto galą ir staiga ji tapo nebepasiekiama. Tai atrodo apgailėtinai. Svarbiausia, kad tai yra ministras, iš kurio tikimės saugumo ir kompetencijos. O mūsų vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas - prezidentas - neįsikiša, nesprendžia problemos, bet dar ir dengia šią ministrę. Tuomet ji jaučiasi labai saugiai. Man atrodo, kad priežastis - 15 mlrd. eurų, kuriuos Lietuvai artimiausiu metu reikės įsisavinti. Todėl nematomos spragos, kurios mažina mūsų nacionalinį saugumą".

- Kokį pavojų galėjo sukelti toks sprogmenų kiekis?

- Sprogmuo yra sprogmuo. Jeigu tai yra karinis sprogmuo, suprantame, kad tai yra mirtį nešanti medžiaga, jeigu ji bus aktyvuota. Tai yra milžiniškas pavojus, kai nevaldomas dronas skrenda su dviem kilogramais sprogmenų. Jis galėjo pataikyti bet kur: į parduotuvę, gamyklą, darželį, autobusą. Ir kai randamas dronas su tokiu kroviniu - tyla penkias paras. Tai yra pavojus. Karas nesibaigia, tokių dronų pas mus vėl įskristi gali bet kada. Tai reiškia, kad turime imtis priemonių juos perimti, stabdyti, neutralizuoti. O mūsų valdžia dar maivosi.

Įskrido dronas į Lietuvą, o jie sako, kad niekas nematė, negirdėjo, paskui melavo, kad matė, paskui nematė, tada vėl matė. O kai nukrenta į panosei - dar blogiau.

- Kaip manote, ar D.Šakalienė turėtų būti pakeista?

- Taip. Argumentų turiu daugiau nei reikia. Yra ir tokių klaidų, kai padarius bent vieną tokią, ministras turėjo keistis iš karto. Pirmiausia, kai buvo įsikišta į evakuaciją iš Izraelio, ir ministrė, neaišku kokiais pagrindais, nusiuntė karinį lėktuvą evakuoti vieno žmogaus.

Antra, kai per NATO susitikimą atleidžiamas karinės žvalgybos vadovas, o patikrinimas pradedamas tik po to. Trečia, drono patekimas į šalį. Ketvirta, gautas karininkų laiškas, jog ministrė galimai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi, prašydama apsaugos. Vyksta tyrimas. Ko dar reikia?

Galų gale, kokia yra šios daugumos vizija? Kokie yra tikslai ir uždaviniai, kurie būtų susiję su mūsų nacionaliniu saugumu? Matome, kad krašto apsaugos ministrė gali tik iš lapuko paskaityti. O gavusi konkretų klausimą, neturi atsakymo, jeigu jo nėra lapuke. Ko dar reikia?