Daugiabučio fasado pasirinkimas - tai vienas svarbiausių sprendimų renovacijos procese, reikalaujantis ne tik estetinės nuojautos, bet ir techninių žinių. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tereikia išsirinkti vizualiai ir pagal kainą patraukliai atrodantį variantą, praktikoje būtent čia padaroma daugiausiai klaidų.
Dažnai sprendimas priimamas skubotai, remiantis vien tik kaina ar vaizdu kataloge, neįvertinus konkrečios pastato situacijos, aplinkos ir eksploatacinių sąlygų. Dėl to neretai pasirenkama graži, bet netinkama medžiaga - pavyzdžiui, blizgios plokštės labai sename daugiabutyje ar ryškūs fasado intarpai istoriniame kvartale. Toks sprendimas ilgainiui ima varginti ir gyventojus, ir aplinkinius.
Neatskiriama pastato architektūros dalis
„Fasadas yra neatskiriama visos architektūros dalis - tai ne tik sienos apdaila, bet ir reikšmingas aplinkos formavimo įrankis. Svarbu suprasti, kaip žmogus patiria tą aplinką. Tarkime, sėdint balkone šalia plytų, medžio ar keramikos sienos, jausmas bus visai kitoks nei šalia plastiko ar labai blizgaus paviršiaus - tai lemia ne tik medžiagos išvaizda, bet ir jos šiluminis atspindėjimas, tekstūra", - sako architektas Vytautas Buinevičius.
Jis priduria, kad kalbant plačiau, tamsūs tūriai gamtinėje aplinkoje natūraliai susilieja su šešėliais ir atrodo santūriau, o baltas, šviesus pastatas visuomet labiau dominuoja ir vizualiai „išpučia" savo mastelį. Tuo metu margi, ryškūs fasadai dažnai tampa triukšmingi, iškrentantys iš konteksto, panašūs į prekybos centrų iškabas. Todėl gyvenamajai architektūrai ilgaamžiškumo prasme visuomet pasiteisina natūralios, ramios, gamtiškai artimos spalvos ir nedidelis kontrastas.
Pasak architekto, dažnai gyventojai prašo daugiau spalvinių intarpų, tačiau toks efektas gali sugriauti visą architektūrinę kompoziciją - pastatai praranda santūrumą, o praėjus naujumo džiaugsmui, dizainas atrodo morališkai pasenęs. Ypač svarbu nepamiršti, kad kiekvienas pastatas jau turi natūralių architektūrinių detalių: langų rėmų, balkonų, lodžijų ar stogelių, kurie savaime kuria šešėlių žaismą, gylį ir vizualinį ritmą, todėl papildomas apkrovimas spalvomis dažnai būna perteklinis.
Negalima ignoruoti technologinių reikalavimų
Dar viena dažnai pasitaikanti klaida - neįvertinami arba ignoruojami technologiniai fasado įrengimo reikalavimai. Pasirenkamos netinkamos medžiagos konkrečioms sąlygoms, nesilaikoma montavimo technologijos, o tai ilgainiui lemia rimtus defektus: atšokantį tinką, nelygius paviršius ar nesandarias konstrukcijas.
„Dažniausiai problemos kyla ne dėl pačių medžiagų, o dėl to, kad jos naudojamos netinkamose vietose arba pažeidžiant jų montavimo instrukcijas. Ventiliuojamų fasadų sistemoje svarbu tiksliai įvertinti apdailos svorį ir pritaikyti jam tinkamus karkaso elementus. Tuo metu tinkuojant būtina atsižvelgti į oro sąlygas - jei dirbama per karščius ar lietų, tinkas gali per greitai išdžiūti arba net neprilipt. Tokie pažeidimai ne tik blogina estetinį vaizdą, bet ir trumpina fasado tarnavimo laiką", - teigia Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto docentė dr. Jurgita Černeckienė.
Nėra amžinų sprendimų - priežiūros reikės
Pasak Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Patikrų vietoje skyriaus eksperto Rimo Kalvaičio, klaidinga manyti, kad įrengus fasadą apie jį daugiau nereikės galvoti. Nė viena fasado sistema nėra visiškai nereikalaujanti priežiūros, nes net ir kokybiškai įrengtas fasadas ilgainiui susiduria su aplinkos poveikiu.
Todėl prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti ne tik įrengimo kainą, bet ir ilgalaikes eksploatacijos išlaidas: kaip dažnai reikės valyti paviršius, ar bus lengva atlikti smulkius remonto darbus, kiek patvarios ir ilgaamžės yra pasirinktos medžiagos. Iš pirmo žvilgsnio ekonomiškas pasirinkimas vėliau galipareikalauti kur kas didesnių išlaidų.
„Pavyzdžiui, tinkuojami fasadai laikui bėgant gali prarasti estetinį vaizdą - į paviršių įsigeria dulkės, kaupiasi apnašos, ypač jei naudojamas šiurkštesnės faktūros tinkas. Glotnesni paviršiai dažniau išsiplauna su lietumi, tačiau bet kuriuo atveju reikia reguliarios priežiūros. Vėdinamieji fasadai yra atsparesni nešvarumams ir smūgiams, tačiau juos taip pat būtina periodiškai apžiūrėti ir, prireikus, pakeisti atskirus elementus", - pažymi ekspertas.
Doc. dr. J. Černeckienė papildo, kad priežiūros aspektas turėtų būti neatsiejama pasirinkimo dalis: „Apdaila turi būti ne tik estetiška, bet ir praktiška, t. y. lengvai valoma, leidžianti kvėpuoti sienoms, o pažeidimų atveju - lengvai atnaujinama. Šios savybės ypač svarbios apatinuose pastatose aukštuose, tiek durimis".
Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.
Teksto autorė: Ieva Vidūnaitė
Užsakymo numeris 222