1 nuotr.Nuo gegužės įsigaliojo nauja tvarka, kai, atsiskaitant grynaisiais, kainos suapvalinamos - kad 1 ir 2 centų nominalo monetos būtų išimtos iš apyvartos. Tačiau žmonės stebisi, kad vis tiek grąža išduodama ir tokiomis monetomis.
Į „Vakaro žinias" kreipėsi skaitytojas Valentinas.
„Praėjusią savaitę IKI parduotuvėje pirkau prekę, kainuojančią 4,8 euro. Į savitarnos kasą įmečiau 5 eurų banknotą, o aparatas man išdavė 20 centų. Tačiau ne bet kaip: 10 centų monetą, keturias 2 centų monetas ir 2 monetas cento vertės. Taip ir nesupratau, „kame šaknys". Juk buvo konstatuota, kad nuo gegužės 1-osios 1 ir 2 centų monetos bus palaipsniui išimamos iš apyvartos. Būtų logiška, jei pirkėjai galėtų atsiskaityti ir smulkiausiomis monetomis, o parduotuvės ar kitos prekes pardavinėjančios ar paslaugas teikiančios įstaigos per inkasaciją jas atiduotų. Tačiau taip nėra.
Negana to, kitą dieną pirkau prekę už 3,99 euro. Tai man kainą suapvalino iki 4 eurų, tačiau dalį grąžos ir vėl išdavė 1-2 centų monetomis. Tai kodėl tada iš manęs „nuskaičiavo" centą, jei ir grąžą išmokėjo „smulkiaisiais"?" - stebėjosi ponas Valentinas.
Lietuvos bankas skelbia, kad taikant apvalinimą 1 ir 2 ct monetos lieka teisėta mokėjimo priemonė, t. y. jomis galima atsiskaityti mokant suapvalintą sumą, tam tikrais atvejais jomis gali būti atiduodama grąža (kai kasininkas neturi didesnio nominalo monetų).
„Prekybininkai (paslaugos teikėjai) negali atsisakyti priimti 1 ir 2 ct monetų, duodamų mokant suapvalintą sumą. Tačiau jie neprivalo vieno mokėjimo metu priimti daugiau nei 50 vnt. monetų", - teigia bankas.
Jei turite sukaupę 1 ir 2 euro centų monetų, jas galite: naudoti mokėdami už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais, atnešti į Lietuvos banko kasas Vilniuje ir Kaune ir iškeisti į kito nominalo monetas ar banknotus, iškeisti kredito įstaigose, teikiančiose šią paslaugą.
„Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimas svarbus efektyvumo, tvarumo ir patogumo žmonėms požiūriu: apvalinant daugeliu atvejų nebus poreikio atiduoti grąžą 1 ir 2 ct monetomis, šių monetų kaldinti (ar įsigyti iš kitų valstybių) ir leisti į apyvartą, sumažės gyventojų, verslo ir valstybės sąnaudos, susijusios su grynųjų pinigų naudojimu, sumažės grynųjų pinigų poveikis aplinkai (sumažės metalų, šalutinių gamybos ir administravimo produktų (CO2, plastiko) patekimas į aplinką), grynaisiais pinigais naudotis bus patogiau", - tikina Lietuvos bankas.
Pasak jo, iki apvalinimo taikymo daugiau nei 2 mln. eurų vertės 1 ir 2 ct monetų esame pametę, kasmet prarandame apie trečdalį milijono eurų.
„13 traukinio vagonų - tiek apyvartoje smulkiųjų monetų. Jos sveria 880 tonų. Kasmet šių monetų kiekis apyvartoje padidėja apie 90 tonų (daugiau nei 1 traukinio vagonu). Didžioji dalis 1 ir 2 ct monetų panaudojamos mokėjimams vos vieną kartą - net du trečdaliai į apyvartą išleistų 1 ir 2 ct monetų į Lietuvos banką negrįžta (kitų monetų negrįžta tik trečdalis). Monetos pametamos arba nugula mūsų taupyklėse, kišenėse, stalčiuose, automobiliuose, fontanuose. Kadangi 1 ir 2 ct monetų reikia grąžai atiduoti atsiskaitant prekybos vietose, Lietuvos bankas turi jas nuolat kaldinti (ar įsigyti iš kitų valstybių) ir leisti į apyvartą. Pagaminti šias monetas kainuoja daugiau nei jų vertė", - teigia Lietuvos bankas.
