Jurkynas toliau palaiko Tarybos atsistatydinimą „in corpore“: matau perkrovimo galimybę

„Negaliu atsakyti už visus 12 Tarybos narių. Buvo dar vakar įvairių nuomonių, aišku, šiandien mes aptarsime paskutiniu šiandienos darbotvarkės klausimu in corpore Tarybos atsistatydinimą ir natūralu, kad tos diskusijos tęsis. Ar tos įvairios nuomonės išliks, ar ne – negaliu nei paneigti, nei patvirtinti, nežinau. Bet kuriuo atveju aš, kaip ir žadėjau, tą klausimą, kaip Tarybos pirmininkas, turintis teisę formuoti darbotvarkę, įtraukiau“, – žurnalistams prieš Tarybos posėdį komentavo M. Jurkynas. 

„Ne kartą sakiau – aš balsuosiu už atsistatydinimą in corpore, nes tame matau perkrovimo galimybę“, – pridūrė jis. 

M. Jurkyno teigimu, didžioji dalis jo vadovaujamos Tarybos narių taip pat pasisako už vieningą pasitraukimą. 

„Mano žiniomis daugiau yra tų, kurie palaikytų šitą sprendimą“, – teigė jis. 

Tarybos atsistatydinimo  klausimas darbotvarkėje įrašytas paskutiniu numeriu. Jis bus nagrinėjamas uždaroje posėdžio dalyje. Anot M. Jurkyno, tokiu būdu bus užtikrinama nuoširdi ir atvira diskusija.

„Taryboje atviros diskusijos ir pozicijų išsakymas yra nuoširdus, kai nereikia transliuoti prieš kameras. Kiti žmonės, kalbėdami apie Tarybos ir tuo pačiu apie savo darbinį santykį su LRT, manau, gal yra jautresni. Manau, kad nuoširdžiai diskusija šitas uždaras formatas tikrai padės“, – komentavo pirmininkas. 

Toliau laikosi nuomonės, jog LRT vadovė turėtų trauktis

Tuo metu M. Jurkynas teigė, kad toliau laikosi pozicijos, jog LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų trauktis iš pareigų. 

„Taip, kaip eilinis Tarybos narys, kadangi aš išsakęs savo nuomonę neatstovavau Tarybos pozicijos, manau, kad LRT direktorė atsakinga (už tai – ELTA), kas vyksta, tikrai turi valdyti visus procesus. Tas vidinis tyrimas, kas dėl to kaltas, manęs neįtikino, nes generalinis direktorius tikrai turi žinoti, koks yra LRT įstatymas. LRT įstatymo trečio straipsnio antras punktas aiškiai sako apie nuomonių įvairovę“, – dėstė M. Jurkynas. 

Taip jis kalbėjo reaguodamas į praėjusią savaitę visuomeninio transliuotojo paviešintą sprendimą, sukėlusį daug diskusijų. Tuomet buvo numatyta, jog „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nebebus kviečiamas į tiesiogiai transliuojamas laidas. Tiesa, vėliau šį sprendimą LRT atšaukė bei pavadino klaida. 

Tarybos pirmininkas neatmeta, jog posėdyje galėtų būti keliamas nepasitikėjimo LRT vadove klausimas. 

„Toks klausimas gali būti užduotas“, – teigė jis. 

ELTA primena, kad pastarąjį kartą LRT taryba posėdžiavo pernai gruodį. Tada visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė M. Garbačiauskaitė-Budrienė paragino LRT tarybos narius ir kartu visą administraciją atsistatydinti. 

Tokį raginimą tądien išreiškė ir visuomeninio transliuotojo darbuotojai, inicijavę nepasitikėjimą Taryba. Be to, į posėdį besirenkančius narius jie pasitiko protestu. 

Apie galimą LRT tarybos atsistatydinimą in corpore vėliau prakalbo ir prezidentas Gitanas Nausėda, ministrė pirmininkė Inga Ruginienė.

Įtampos tarp M. Garbačiauskaitės-Budrienės ir Tarybos paaštrėjo pernai lapkritį, po parlamentarų inicijuotų visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų – sprendimo įšaldyti biudžetą, iniciatyvų supaprastinti generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

LRT vadovė yra teigusi, jog pastaruoju metu kilo abejonių dėl dalies Tarybos narių įsipareigojimo ginti viešąjį interesą. 

Dabar dėl LRT įstatymo pataisų diskutuojama Seimo vadovo Juozo Oleko suburtoje darbo grupėje. Iki vasario 14 d., išklausius suinteresuotų pusių pastabas, tikimasi parengti patobulintą projektą.

Tiesa, įstatymo pataisas dėl lengvesnės LRT vadovo atleidimo tvarkos valdantieji skubos tvarka siekė priimti dar rudens sesijoje, tačiau opozicijai pritaikius filibusterio taktiką, procesas užtruko. Vėliau buvo apsispręsta skubos atsisakyti.