Jei nesirūpinsime šeimos politika, pensinį amžių gali tekti vėlinti iki 75 metų

Jei nieko nekeisime, norint bent jau išlaikyti dabartinį pensijų lygį iki 2050 m., reikia papildomai įsileisti 1,1 mln. migrantų arba vėlinti pensinį amžių iki 72-75 metų.

Seime sausio 14 d. vyko didžiulė tarptautinė konferencija „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika - tarptautinė patirtis". Pasak Seimo Laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkės, Seimo vicepirmininkės Aušrinės Norkienės, joje dalyvavo politikai, mokslininkai, šeimos ekspertai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių.

Diskutuota apie sėkmingus ir nesėkmingus sprendimus, taikytus ES šalyse, dalyviai teikė siūlymus, kaip padėti įveikti demografinę krizę Lietuvoje.

Anot A.Norkienės, buvo paskelbti šokiruojantys skaičiai: jei pastaraisiais metais kasmet gimdavo apie 19 tūkst. vaikų, tai pernai - jau vos 17 tūkst.

„Deja, miršta beveik dvigubai daugiau", - sakė A.Norkienė.

Anot renginio organizatorių, Vakarų pasaulis išgyvena gilią demografinę krizę. Per pastaruosius dešimt metų Europos Sąjungoje mirė apie 10 milijonų žmonių daugiau nei gimė.

Jau šiandien į darbingo amžiaus gyventojų grupę patenka gerokai mažiau žmonių nei jų pasiekia pensinį amžių.

Nepaisant didelių lėšų, skiriamų socialinei politikai, demografinė krizė gilėja, o Europos Sąjunga praranda konkurencingumą pasaulyje.

„Šie procesai Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų valstybių, didžiąja dalimi susiję su šeimos instituto silpnėjimu, vyro ir moters papildomumu pagrįstos šeimos bei tarpusavio įsipareigojimų reikšmės menkinimu, pagarbos santuokiniams ryšiams mažėjimu ir nepakankamu dėmesiu nuosekliai, visuminei demografinei politikai. Šeimos politika dažnai yra fragmentuota, menkai koordinuojama ir apsiribojanti vien socialinės politikos priemonėmis. Atsižvelgiant į augančias geopolitines ir saugumo grėsmes, demografinės krizės sprendimas tampa viena iš esminių nacionalinio saugumo sąlygų.

Daugelis Vakarų šalių jau ėmėsi spręsti šias problemas, vienoms sekasi geriau, kitoms - ne. Į iššūkius bando atliepti ir Europos Sąjunga", - pabrėžia renginio organizatoriai.

Renginio pabaigoje buvo priimta bendra rezoliucija. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkė, visuomeninės iniciatyvos Forumas „Šeima 2050" narė dr. Violeta Vasiliauskienė išvardino svarbiausius į rezoliuciją įrašytus patarimus Lietuvai.

Rezoliucijoje teigiama, kad šeimos politika turi būti strateginė šeimos politika ir ji neturėtų būti pavienių priemonių rinkinys ar atskirų institucijų veiksmai.

„Svarbios sritys šeimai yra ne tik socialinė parama, bet ir mokesčių, švietimo, sveikatos, būsto, užimtumo ir kiti klausimai, liečiantys šeimos gyvenimą. Turint tokią strategija sektų atitinkamos programos ir veiksmai. Taip pat pagarbos šeimai klausimas yra vienas kertinių, būtina nuosekliai formuoti pozityvų visuomenės požiūrį į šeimą, ugdyti jaunimo gebėjimus, motyvaciją prisiimti ilgalaikius šeiminius santykius. Ir siekti vengti propagandos, nukreiptos į vyro ir moters santuoka pagrįstos šeimos institutą, kurią stebime viešojoje erdvėje.

Itin svarbu užtikrinti visokeriopą besilaukiančioms šeimoms, šeimoms, auginančioms mažus vaikus, slaugančioms sergančius vyresnius šeimos narius. Labai svarbu užtikrinti, kad ekonominė politika stiprintų šeimos saugumą per teisingą mokestinę sistemą, per lengvatas įsigyjančioms pirmąjį būstą ir t.t."

VšĮ „Šeimos institutas" atstovas, visuomeninės iniciatyvos Forumas „Šeima 2050" narys dr. Rimantas Dagys klausia: kas atsitiko Lietuvos politikams taip mažai rūpi tai, jog Tauta tiesiog išmiršta?

„Nuo 1995 metų Lietuvoje daugiau žmonių mirė nei gimė - gyventojų sumažėjo apie 340 tūkstančių. Jei niekas nesikeis, prognozuojama, kad iki 2050 metų Lietuva neteks dar daugiau nei 630 tūkstančių gyventojų. Tai reiškia, kad per kelis dešimtmečius galime prarasti beveik 1 milijoną žmonių. Tai turės liūdnas pasekmes, tai yra Tautos nykimas.

Man, kaip buvusiam socialinės apsaugos ir darbo ministrui, nesunku įsivaizduoti, koks tai bus smūgis vien pensijų sistemai. Jei norėsime išlaikyti dabartinį pensijų lygį, su tokia demografine padėtimi pensinį amžių turėsime ilginti dar 7-10 metų. Arba įsileisti imigrantus iš trečiųjų šalių - mažiausiai 1,1 mln. Kas būtų su mūsų Tauta, galime tik įsivaizduoti", - akcentavo R.Dagys.

Anot jo, karo ekspertai kalba, kad, įvairiais duomenimis, Ukrainoje per karą su Rusija žuvo ar dingo be žinios apie nuo 80 iki 160 tūkst. Ukrainos gynėjų ir apie 150 tūkstančių civilių.

„Tai - milžiniška tragedija. Tačiau tuo pat metu Lietuvoje būnant taikos sąlygoms, be karo, išmirė apie 80 tūkstančių savų žmonių. 80 tūkst. praradome su niekuo nekariaudami! Kiekvieną dieną prarandame vidutiniškai po 55 žmones.

Iš ES šalių demografinė situacija gerėja tik Bulgarijoje bei Vengrijoje, visur kitur blogėja. Todėl iš šitų šalių ir reikia imti pavyzdį, nes jei imsime iš ES, tik sulauksime blogų pasekmių", - teigė R.Dagys.