Įvyko dar vienas posėdis dėl LRT pataisų: STT pateikė kritines pastabas

STT pateikė kelias kritines pastabas valdančiųjų siūlomiems LRT įstatymo projektams, o IŽA pristatė siūlymą iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą. 

Anot IŽA pirmininkės Linos Bušinskaitės, dabartinis visuomeninio transliuotojo įstatymas neatitinka Europos Sąjungos (ES) valstybės pagalbos taisyklių, todėl, asociacijos manymu, vertėtų sistemiškai koreguoti dabar galiojantį įstatymą. 

„Mūsų pasiūlymai yra orientuoti į tai, kad mes siūlome tobulinti, praktiškai perrašyti dabartinį LRT įstatymą, tobulinant dabartinį valdymo ir finansavimo modelį, taip, kad jis atitiktų gerąsias europietiškas, vakarietiškas tradicijas“, – ketvirtadienį darbo grupės posėdyje kalbėjo L. Bušinskaitė.

„Dabartinis įstatymas turi labai neaiškų, išplaukusį misijos apibrėžimą. Įstatymas aiškiai nenurodo, kokias konkrečias paslaugas turi teikti visuomeninis transliuotojas, todėl LRT veiklos ribos tampa neaiškios ir priklauso tik nuo vienašališko LRT sprendimo“, – dėstė ji. 

Asociacijos pirmininkė taip pat tikino, jog dabar galiojantis įstatymas neįtvirtina „veiksmingos ir skaidrios išorinės LRT priežiūros sistemos, užtikrinančios, jog LRT faktiškai įgyvendina jai pavestą misiją“. 

„Nuo ko atsispirdami siūlome keisti visą valdymo, reguliavimo modelį ir yra problema, kad šiai dienai nėra tinkamos išorinės kontrolės (…). ES valstybės pagalbos taisyklės ir Konstitucinio Teismo doktrina reikalauja sukurti efektyvią išorinę LRT veiklos kontrolę. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, gaunasi taip, kad sprendimus dėl LRT transliuojamo turinio priima tik LRT taryba, administracija“, – teigė IŽA pirmininkė. 

Be to, asociacijos teigimu, LRT finansavimo dydis nėra susietas su sąnaudomis, kurios reikalingos misijai įgyvendinti. Taip pat nėra užtikrinama veiksminga visuomeninio transliuotojo finansų kontrolė. 

Asociacija pirmiausiai pasiūlė pavesti LRT teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas formuluoti dviem oficialiais dokumentais: įstatymu ir pavedimo teikti viešąsias paslaugas sutartimi. Taip pat, IŽA manymu, vertėtų suteikti daugiau atsakomybių LRT tarybai, suformuoti veiksmingą išorinį kontrolės mechanizmą,   jos atlikimą patikint Ryšių reguliavimo tarnybai.

„Mes siūlome sustiprinti kontrolinę LRT tarybos funkciją vidinę, taip pat įtvirtinti šiek tiek daugiau atsakomybių, kad tiek tarybos narius apsaugoti nuo įtakų, tiek juos įpareigoti kontrolės funkciją atlikti labiau nei yra dabar atliekama“, – kalbėjo IŽA valdybos narys Donatas Večerskis. 

Taip pat asociacija pasiūlė aiškiau apibrėžti LRT misiją, sukurti sąžiningą konkurenciją, sieti finansavimą su viešosiomis paslaugomis, įkurti papildomą LRT valdymo organą – visuomeninio transliuotojo valdybą. 

„Reikia, kad kažkas dar prižiūrėtų LRT, kad Taryba dar turėtų, kas prižiūri. Manome, kad būtų tikslinga (įkurti valdybą – ELTA)“, – teigė L. Bušinskaitė. 

Tuo metu reaguodamas į asociacijos pristatymą, darbo grupės narys, konservatorius Vytautas Juozapaitis dėkojo už pristatytą „solidų projektą“

 „Labai dėkoju IŽA už labai solidų projektą, prie kurio, surinkę ir visus kitus, (…) (galima – ELTA) kalbėti iš esmės. Visi sutarėme, kas yra labai sveikintina, kad mes pasitraukiame nuo tų galimai Konstituciją pažeidžiančių įstatymo projektų ir dabar kalbėsime iš esmės apie valdysenos pagerinimą“, – po asociacijos pristatymo teigė politikas. 

Darbo grupės kolegai antrino ir Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas. 

„Nuoširdžiai dėkoju už pirmą tokį pilna apimtimi pateiktą projektą. Tikrai yra pagrindas pilna apimtimi diskutuoti“, – sakė parlamentaras. 

J. Olekas: svarstysime įvairius siūlymus

Tuo metu reaguodamas į asociacijos pristatytą siūlymą įkurti atskirą LRT valdymo organą – visuomeninio transliuotojo valdybą – Seimo vadovas Juozas Olekas teigė, jog darbo grupė svarstys įvairius siūlymus, kaip tobulinti LRT įstatymą. 

„Reikia turbūt dar pasvarstyti bendrąją patirtį, nes BBC turėjo (…) aš manau, kad padiskutuosime“, – žurnalistams Seime sakė J. Olekas. 

„Dabar preliminariniai sutarėme, kad dar savaitę, pusantros renkame informaciją ir jau tuo pačiu pradedame teikti pasiūlymus. Jau yra Audito komiteto siūlymai dėl įstatymo keitimo, dabar yra IŽA pasiūlymai dėl keitimo, galbūt bus dar kažkas (…), matysime, kad galėtume apibendrinti, kur yra sąlyčio taškai – ką mes galime padaryti bendrai ir kur yra skirtis, dėl ko reikia apsispręsti, ar balsuojant, ar kitomis formomis diskutuoti“, – dėstė politikas. 

STT pateikė dvi kritines pastabas

Ketvirtadienį vykusiame darbo grupės posėdyje įžvalgas taip pat pateikė ir Seimo Tyrimų skyrius, pristatęs visuomeninių transliuotojų valdymo organizavimą ES valstybėse bei STT. Pastaroji teigė gavusi dviejų Seimo frakcijų prašymus įvertinti du siūlomus LRT įstatymų pakeitimų projektus. 

STT įvertino pernai lapkritį „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių įregistruotą projektą, kuriuo buvo siūlyta supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo tvarką numatant slaptą balsavimą ir jei už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų Tarybos narių.

Taip pat tarnyba vertino ir naujausią, pernai gruodį, valdančiųjų iš naujo registruotą įstatymo projektą dėl lengvesnio visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo. 

Savo ruožtu tarnyba pateikė dvi kritines bei vieną antikorupcinę pastabas. Pirmoji – dėl siūlymo direktorių atleisti slaptu balsavimu. 

„Abiem įstatymo projektais siūloma, kad LRT Taryba generalinio atleidimo klausimu balsuotų slaptu balsavimu. Projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodoma, kad atviras balsavimas, tokio jautrumo klausimuose kaip LRT vadovo atleidimas, gali sukelti tiesioginį ar netiesioginį spaudimą LRT tarybos nariams (…).

STT nuomone ir vertinimu, įvertinus aiškinamajame rašte nurodytą tikslą – siekti LRT tarybos apsaugos nuo išorinio spaudimo, kyla pagrįstų abejonių, ar šis tikslas gali būti pasiektas įvedant slaptą balsavimą“, – teigė STT direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas. 

„Slaptas balsavimas nepanaikintų galimo išorinio spaudimo rizikos LRT tarybos nariams. Priešingai – slaptas balsavimas neleistų identifikuoti ir valdyti galimus interesų konfliktus, įvertinti, ar tarybos narių sprendimai buvo priimti laikantis objektyvumo ir nešališkumo principų bei, ar balsavimas nebuvo paveiktas neskaidrių susitarimų“, – dėstė jis. 

Be to, pažymėjo STT, svarbiais visuomenei bei viešajam interesui klausimais, „sprendimai turi būti priimami kuo skaidriau, o įstatymo projekte siūlomas slaptas balsavimas iš esmės apsunkintų sprendimo procesų skaidrumo užtikrinimą“. 

Taip pat tarnyba įvertino siūlyto LRT įstatymo projekto priėmimą skubos tvarka – tam STT taip pat pritaikė kritinę pastabą. 

„Į įstatymo projekto svarstymą įsitraukė daug suinteresuotų asmenų (…). Teisėkūra turi būti atvira, skaidri ir vieša. Visuomenei turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti visos teisėkūros stadijose. Tuo tarpu šiam įstatymo projektui buvo pritaikyta skubos tvarka, kuri gali būti taikoma tik ypatingais atvejais. Nebuvo paprašyta ekspertų vertinimo, institucijų išvadų“, – darbo posėdyje kalbėjo E. Jablonskas. 

Taip pat STT pateikė vieną antikorupcinę pastabą dėl siūlyto įstatymo įsigaliojimo datos – 2026 m. sausio 1. Pasak tarnybos, toks greitas įstatymo įsigaliojimas neužtikrintų teisėkūros skaidrumo. 

„Įvertinus visą turimą informaciją, taip pat esančią viešojoje erdvėje, siekiant išvengti bet kokių prielaidų dėl siūlomų pakeitimų, nukreiptų prieš konkretų asmenį, pasiūlėme susieti pakeitimo įsigaliojimo datą nuo naujo vadovo kadencijos pradžios“, – dėstė STT vadovo pavaduotojas. 

„STT vertinimu, tai leistų išvengti galimų korupcijos rizikų, neteisėtų susitarimų, galimos politinės įtakos ar teisinio reguliavimo pritaikymo konkrečiomis aplinkybėmis“, – tęsė jis. 

Reaguodamas į STT pristatytą pastabą dėl slapto balsavimo, Seimo vadovas atkreipė dėmesį, jog toks balsavimo būdas buvo panaikintas neseniai. J. Olekas atkreipė dėmesį, jog ir dabartinė LRT vadovė Monika Garbiačiauskaitė-Budrienė į šias pareigas buvo priimta dar galiojus šiai tvarkai. 

Tuo metu STT vadovo pavaduotojas tikino, jog tarnyba vertino siūlomus LRT įstatymo pataisų projektus su galiojančiais dabar, o ne tuos, kurie galiojo anksčiau. 

Tiesa, darbo grupės posėdyje taip pat turėjo dalyvauti ir Žurnalistų draugija. Tačiau dar posėdžio pradžioje Seimo pirmininkas J. Olekas pranešė, jog organizacija jame nedalyvaus.

„Jie motyvuoja, kad nebuvo į Seimo darbo grupę įtraukti (…), vėlokai gavo šį pranešimą (…), trečias motyvas, kad viešoje erdvėje iš „Nemuno aušros“ atstovų Lietuvos žurnalistai bei žiniasklaidos organizacijos patiria šmeižtą ir patyčias. Tokie buvo motyvai“, – posėdžio pradžioje kalbėjo darbo grupės pirmininkas J. Olekas. 

Kaip skelbta, trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba nutarė nepaisyti Medijų tarybos siūlymo į darbo grupę dėl LRT įstatymo pataisų įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus – nuspręsta grupės sudėties nekeisti. 

Šiuo metu darbo grupę sudaro 12 parlamentarų ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai, tačiau praėjusį penktadienį Žurnalistų profesionalų asociacijos bei LRT iniciatyvinės grupės deleguoti asmenys – Birutė Davidonytė ir Deividas Jursevičius – pareiškė, jog nedalyvaus posėdžiuose, jei nebus atsižvelgta į Medijų tarybos siūlymą į grupę įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus. 

Reaguodama į Seimo valdybos sprendimą nepaisyti Medijų tarybo siūlymo išplėsti darbo grupę dėl LRT, Žurnalistų profesionalų asociacija trečiadienį Eltai sakė jog ir toliau nedalyvaus darbo grupės posėdžiuose. Pasak organizacijos vadovės Birutės Davidonytės, jau ruošiamasi burti atskirą ekspertų darbo grupę, kuri paruoštų savąjį įstatymo projekto variantą. 

Seimo pirmininkas ir grupės vadovas Juozas Olekas tuomet sakė, jog toks pasiūlymas bus apsvarstytas.