Seimo pirmininkui Juozui Olekui buriant darbo grupę Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų klausimui spręsti, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog šis klausimas nuo pat pradžių buvo itin politizuotas.
„LRT klausimas nuo pat pradžių buvo labai politizuotas. Nors viskas, atrodytų, prasidėjo nuo (…) Valstybės kontrolės išvadų, šiandien niekas nebekalba apie Valstybės kontrolės išvadas. Tuo tarpu (…) kokia nors kita viešoji institucija, jeigu būtų susidūrusi su panašaus pobūdžio kritika iš Valstybės kontrolės pusės, ir šiandien dar aiškintųsi, kas buvo ne taip ir ką buvo galima padaryti geriau“, – pirmadienį sakė šalies vadovas.
„Aš manau, anksčiau ar vėliau mes turėsime sugrįžti prie Valstybės kontrolės išvadų, nepolitizuodami jų, normaliai kalbėdami apie tai, kokie turėtų būti santykiai tarp LRT tarybos ir LRT administracijos, nes situacija tokia, kokia yra dabar, yra nenormali ir ji neturėtų tokia būti“, – aiškino G. Nausėda.
Prezidentas sako anksčiau vengęs pasisakyti šiuo klausimu, kad jo paties nuomonė nebūtų palaikyta politizavimu ar prilyginta kišimuisi į žodžio laisvę.
Vis dėlto, G. Nausėda sako supratęs, jog be jo indėlio susidariusios situacijos, ko gero, nebūtų pavykę išspręsti.
„Aš specialiai vengiau pasisakyti šituo klausimu, nes bet koks mano pasisakymas būtų traktuojamas kaip kišimasis į žodžio laisvę ir klausimo politizavimas. Galiausiai vis tiek teko tai padaryti, bet šiuo atveju man svarbiausia buvo ieškoti išeities iš tos situacijos, iš to susipynusio problemų kamuolio, ko be mano įsikišimo, aš mačiau, ko gero nepavyks padaryti“, – akcentavo šalies vadovas.
ELTA primena, kad Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos.
Tris vakarus iš eilės prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai.
Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.
Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.
Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.
Vis dėlto, priimti LRT įstatymo pataisų dar rudens sesijoje valdantiesiems nepavyko.
Praėjusią savaitę Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo G. Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas.
Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.