1 nuotr.Dviem žiniasklaidos organizacijoms pareiškus, jog jos nedalyvaus tolesniuose darbo grupės dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų darbo posėdžiuose, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Ligita Giskienė teigė įžvelgianti sąmoningą norą daryti spaudimą politikams. Be to, „valstietė“ tikino prašysianti žurnalistų aiškiai deklaruoti jų sąsajas su visuomeniniu transliuotoju.
„Aš matau išankstinę žurnalistų poziciją, kurie šiandien padarė skambų pareiškimą. Mes ėjome į kompromisą, tikrai ieškojome galimybių įtraukti daugiau narių, išgirdome jų prašymą, jis buvo apsvarstytas valdyboje, bet suteikus galimybę išsakyti poziciją, buvo atsitraukta. Man atrodo, tai yra sąmoningas veiksmas, yra sudėliotas visas veiksmų planas, kaip daryti spaudimą politikams toliau“, – žurnalistams Seime sakė L. Girskienė.
„Aš matau suinteresuotus asmenis, kurie yra šitoje Žurnalistų profesionalų asociacijoje, kurie mano žiniomis, ir prašysime viešai tai deklaruoti, turi sąsajų tiek per prodiuserines laikas, tiek tiesiogiai buvę ir esami darbuotojai LRT. Šie visi ryšiai turi būti aiškiai deklaruoti, kad visuomenė žinotų, kuri grupė daro spaudimą“, – dėstė ji.
Kaip skelbta, Žurnalistų profesionalų asociacija ir LRT žurnalistų iniciatyvinė grupė penktadienį pareiškė, kad į posėdžius grįš tik tuo atveju, jei Seimo valdyba įtrauks į darbo grupę dar tris žiniasklaidos organizacijų atstovus.
L. Girskienė svarsto, toks žingsnis pasirinktas sąmoningai siekiant toliau mobilizuoti žmones protestams, telkti grupes ir galbūt ruoštis artėjantiems savivaldos bei Seimo rinkimams.
„Čia buvo sąmoningai pasirinktas šitas kelias, kad būtų galima toliau kviesti žmones protestuoti, burti grupes, ir, galbūt, iš viešai matomų pareiškimų, kurie jau buvo padaryti, tai yra pasirengimas savivaldos ir ateinantiems Seimo rinkimams“, – teigė politikė.
„Manau, kad ne vieną šitą asmenį, kurie dabar pirmaisiais veidais kelia ultimatumus politikams, pamatysime rinkimuose“, – dėstė ji.
Žurnalistų profesionalų asociacijos ir LRT iniciatyvinės grupės penktadienį išsakytą poziciją palaiko ir į darbo grupę neįtrauktų, Medijų taryboje esančių, organizacijų nariai: Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos, Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos žurnalistikos centro, Media for change, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos, Kultūros periodinių leidinių asociacijos atstovai.
Primename, kad gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus tvarkos.
Opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Kultūros komiteto Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Be to, gruodį vykusiame šalies vadovo, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikime sutarta pristabdyti visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka.
Nuspręsta suburti parlamentines frakcijas bei žiniasklaidos organizacijas atstovaujančią darbo grupę, kuri turės patobulinti valdančiųjų siūlomą įstatymo variantą. Tai tikimąsi padaryti iki vasario 14 d.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
