1 nuotr.Siekdami užtikrinti laukinių paukščių apsaugą, gamtininkai reikalauja Aplinkos ministeriją imtis veiksmų. Aktyvistai prašo Aplinkos apsaugos departamentą užtikrinti, kad „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) sutvarkytų pavojingų elektros perdavimo linijų taškus, ant kurių nutūpę žūsta didieji apuokai.
Ekosistemų apsaugos centro vadovas Petras Adeikis penktadienį vykusios spaudos konferencijos metu teigė, kad plėšriesiems paukščiams Lietuvoje nėra užtikrinama reikalinga apsauga nuo susidūrimų su elektros linijomis.
Anot jo, nors paukščiai nuo elektros iškrovos dažnai žūsta, ši problema viešojoje erdvėje pastebėta tik šių metų liepą – kai Šiaulių miesto pietinėje dalyje žuvo ant elektros linijos stulpų nutūpę du didžiųjų apuokų jaunikliai.
„Šiuo metu matome, kad Lietuvoje yra butaforinė paukščių apsauga, deklaruojama, kad jie yra saugomi, bet taip nėra“, – sakė P. Adeikis.
„Kai buvo užmušta pirmoji apuokų jauniklė, ESO mums atsakė, kad niekas jų nereikalauja apsaugoti paukščių nuo pavojingų elektros taškų. Čia ir yra problema, kad niekam tai neįdomu“, – tęsė jis.
Po minėtų apuokų jauniklių žūties, ESO rugsėjį skelbė, kad kritiniuose taškuose ant elektros tinklų Šiaulių mieste ir rajone bus sumontuotos apsaugos, skirtos ant atramų tūpiantiems paukščiams. Tačiau, Ekosistemų apsaugos centro vadovo teigimu, to neužtenka – anot jo, būtina izoliuoti pavojingus taškus visoje Lietuvoje.
Dažniausia paukščių žūčių priežastis – elektros tinklai
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus mokslininkas Saulius Rumbutis pabrėžė, kad elektros srovė yra dažniausia stambiųjų paukščių žūties priežastis, o tai, jo teigimu, parodė faktiniai duomenys, surinkti tyrimo metu.
„Mes padarėme maždaug 500 žuvusių plėšriųjų paukščių bei pelėdų analizę ir nustatėme, atmetus atvejus, kai mes nežinome žūties priežasties, kad didžiausią dalį sudaro žūtys nuo elektros laidų – arba nutrenkti srovės, arba su ja susidūrę“, – teigė jis.
Pasak S. Rumbučio, daugiausia paukščių žūčių, susidūrus su elektros linijomis, fiksuojama Nemuno deltoje, taip pat žuvininkystės tvenkiniuose, kurių apylinkėse yra aukštos įtampos laidai.
Gamtininkai nuogąstauja dėl institucijų abejingumo, nesiimant realių veiksmų problemai užkardyti. Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis spaudos konferencijos metu akcentavo, kad dėl laukinių paukščių žūčių atsakinga ne ESO, o Aplinkos ministerija.
„Kol visuomenė nesukyla, ką parodė didžiųjų apuokų atvejis, kai žmonės tuos paukščius mylėjo ir parodė, kad visuomenė yra jėga, tada tik pradedama kažką spręsti. Dėl to kviečiame ir visuomenę įsiklausyti gamtininkų, kad nereiktų laukti tos fatališkos pasekmės, jog būtų priimami sprendimai“, – teigė L. Raudonikis.
Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį, gamtininkai parengė peticiją, skirtą Aplinkos ministerijai. Joje prašoma įpareigoti ESO per 30 kalendorinių dienų įdiegti minimalų prevencijos paketą: atvirų sujungimų ir izoliatorių zonų izoliaciją, alternatyvias tupėjimo atramas virš fazių ir linijų žymeklius, o kur pagrįsta – trumpų atkarpų kabeliavimą ar mazgų rekonstrukcijas.
