1 nuotr.Vakarų pasaulis išgyvena gilią demografinę krizę. Per pastaruosius dešimt metų Europos Sąjungoje mirė apie 10 milijonų žmonių daugiau nei gimė. Jau šiandien į darbingo amžiaus gyventojų grupę patenka gerokai mažiau žmonių nei jų pasiekia pensinį amžių. Nepaisant didelių lėšų, skiriamų socialinei politikai, demografinė krizė gilėja, o Europos Sąjunga praranda konkurencingumą pasaulyje.
Šie procesai Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų valstybių, didžiąja dalimi susiję su šeimos instituto silpnėjimu, vyro ir moters šeimos bei tarpusavio įsipareigojimų menkinimu, pagarbos santuokiniams ryšiams mažėjimu ir nepakankamu dėmesiu nuosekliai demografinei politikai. Šeimos politika dažnai yra fragmentuota, menkai koordinuojama ir apsiribojanti vien socialinės politikos priemonėmis.
Atsižvelgiant į augančias geopolitines ir saugumo grėsmes, demografinės krizės sprendimas tampa viena iš esminių nacionalinio saugumo sąlygų.
Itin opia ir aktualia tema tiek Lietuvai, tiek Europai sausio 14 d. Seime organizuojama tarptautinė konferencija „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika - tarptautinė patirtis" su kviestiniais svečiais iš užsienio, kurią organizuoja visuomeninis iniciatyvos Forumas „Šeima 2050" bei Seimo laikinosios Šeimos politikos grupė.
Konferencijos pranešėjai iš Vengrijos, Slovakijos, Lenkijos, Latvijos bei Lietuvos - žymiausi demografijos, šeimos politikos ir teisės ekspertai, dalinsis gerąja praktika.
Vienas jų, „Ordo Luris" instituto vadovas advokatas Jerzy Kwasniewski teigia, kad demografinė politika turėtų remti šeimą, pasirengimą aukotis dėl artimųjų ir plačiai, įvairiais kultūros ir populiariosios kultūros lygmenimis, įgyvendinti šeimai palankų kodeksą, kuris pakeistų dominuojančių kultūrinių srovių mums skleidžiamą antišeiminę ir antinatalistinę propagandą.
Jam antrina ir pranešėja iš Slovakijos Helena Hlubocka, teigdama, kad politikos formuotojai ir pilietiniai lyderiai dažnai sutelkia dėmesį į paviršinius simptomus (gimstamumo rodiklius, finansines paskatas, vaisingumo technologijas). Tačiau pagrindinės priežastys slypi daug giliau. Nuosmukis nėra tik statistinė ar ekonominė problema - tai kultūrinė ir santykių krizė. Ji atspindi, kaip vertiname įsipareigojimus, vaikus, šeimą ir kartų atsakomybę.
Renginio tiesioginė transliacija - per Atviro Seimo TV kanalą. Organizatoriai tikisi pritaikyti gerąją praktiką Lietuvos kontekste. Konferencija užbaigiama bendra rezoliucija, kuri bus pristatyta konferencijos dieną.
