Džefrio Epšteino dokumentuose - ir lietuvių pavardės

Dž.Epšteinas - 1953 m. gimęs JAV milijardierius, finansininkas, buvo teisiamas kaip seksualinis nusikaltėlis už nepilnamečių lytinį išnaudojimą. Teismo Dž.Epšteinas nesulaukė, mat 2019 m. rastas nusižudęs Niujorko kalėjimo kameroje.

Naujai paskelbtuose Dž.Epšteino dokumentuose figūruoja net kelios lietuviškos pavardės. Juose minimas renginių organizatorius ir prodiuseris Valdas Petreikis, garsi manekenė Ditė Antanaitytė. Tiesa, daugiausiai dokumentuose minima kaip Dite Anata. Tarp dokumentų galima rasti ir Justiną Auskeletę, gali būti, kad tai - smuikininkė Justina Auškelytė.

2019 m. dokumentai rodo, kad V.Petreikis galėjo tartis dėl paramos įvairiems atlikėjams. Taip pat jis rašo, kad žavisi Dž.Epšteino asmenybe bei dosnumu, teigia, jog norėtų daug iš jo išmokti.

JAV Teisingumo departamento paviešinti dokumentai rodo, kad 2017 m. Dž.Epšteino fondas pervedė 75 tūkst. eurų į Vilniuje įsikūrusios įmonės UAB „Fors projektai", kurios vienintelis akcininkas buvo V.Petreikis, banko sąskaitą. Taip pat daugiau negu 40 tūkst. JAV dolerių buvo pervesta dar dviem su V.Petreikiu siejamoms įmonėms.

Parama mokslams buvo suteikta ir V.Petreikio žmonai baleto šokėjai Simonai Petreikei. Vėliau ji rašė Dž.Epšteinui, kad dėkinga už jos gyvenimą pakeitusią paramą ir planuoja su juo susitikti. Galiausiai verslininkas testamentu S.Petreikei paliko 3 mln. JAV dolerių, tačiau V.Petreikis patikino, kad palikimo priėmimas net negali būti svarstomas.

Dokumentuose galima rasti ir mokėjimus įstaigai „Baleto teatras", kuriam vadovauja V.Petreikis. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo atlikti 15 tūkst. eurų, 10 tūkst. eurų ir 18 tūkst. eurų mokėjimai.

Tarp naujai paskelbtų dokumentų - ir 2010 m. rašytos garsios manekenės Ditės Antanaitytės žinutės Dž.Epšteinui. Iš susirašinėjimų galima spręsti, kad jų bendravimas buvo ganėtinai draugiškas, artimas ir truko net kelerius metus.

Dokumentuose galima rasti ir susirašinėjimus su garsia Lietuvos smuikininke J. Auškelyte, o susirašinėjimai, įrodo, jog J.Auškelytę Dž.Epšteinui pristatė minėta manekenė D.Antanaitytė.

Paviešintuose susirašinėjimuose Dž.Epšteinas tvirtino, kad jo seneliai kilę iš Lietuvos, o viename iš laiškų teigė esąs litvakas.

„Vakaro žinios" kreipėsi į dokumentuose minimus asmenis su klausimais, ar jie bendravo su Dž.Epšteinu, bet kol kas jų atsako nesulaukė. V.Petreikis žiniasklaidai trumpai pakomentavo savo ir Dž.Epšteino santykius: „Su juo buvau pažįstamas eilę metų. Jis buvo gana plačiai žinomas kaip lietuviškų šaknų turintis meno ir mokslo mecenatas. Mano bendravimas su juo buvo socialinio ir profesinio pobūdžio, ir tuo metu man nebuvo žinoma apie jo nusikalstamą veiklą. Nors man artimi asmenys nuo jo veiksmų nenukentėjo, tai nekeičia mano vertinimo - Dž.Epšteino veiksmai yra sunkūs ir nepateisinami. Aš vienareikšmiškai juos smerkiu."

Sulaukė gausybės skambučių

Paaiškėjus, kad Dž.Epšteinas mecenavo V.Petreikio įstaigą „Baleto teatras", kartu dirbusi, o vėliau „Baltijos baleto teatrą" įkūrusi choreografė Marija Simona Smolskienė sako sulaukusi daugybės klausimų, ar minėta parama iš JAV teko ir jai. „Kai ši informacija buvo paviešinta, buvau repeticijose. Man pradėjo rašyti žinutes žmonės su klausimais, ar tai mano teatras galėjo gauti pinigų iš JAV. Skambino ir žurnalistai, ir draugai, lyg tai aš būčiau dirbusi eskorto paslaugų sferoje. Nors manau, kad pagal savo charakterį, tokiai sričiai nelabai tikčiau (juokiasi).

Ši paviešinta informacija man buvo didžiulė staigmena. Valdas su žmona Simona visada save vaizdavo kaip kone šventuosius. Tad man tikrai buvo šokas. Net nežinau, kaip jie galėjo rasti kontaktą su tokiais žmonėmis kaip Dž.Epšteinas.

Su Simona kartu mokėmės baleto mokykloje, atsimenu, kad ir tada ji kalbėdavo apie finansines problemas. Gal todėl vėliau pradėjo ieškoti kažkokių papildomų finansavimo galimybių."

M.S.Smolskienė sako, kad vos pradėjusi dirbti su V.Petreikiu, suprato, kad tai - nepaprastas žmogus: „Man jis pasirodė suktas. Kai grįžau į Lietuvą, Simona viena pirmųjų kreipėsi su noru šokti mano trupėje, o kartu kaip vadybininką pasiūlė ir Valdą. Buvo pristatytas kaip žmogus, kuris mus kone išgelbės. Aš buvau grįžusi iš Skandinavijos ir labai tikėjau žmonėmis. Bet vėliau paaiškėjo apgavystės, susijusios su finansais ir bilietų pardavimais. Labai sunkiai, bet man pavyko galiausiai pabėgti.

Su VšĮ „Baleto teatras" ir V.Petreikiu nieko bendro neturiu jau bene nuo 2011-2012 metų. Ačiū Dievui nuo jo laiku pabėgau, atgal nesižvalgydama! Valdui palikau seną buvusį mūsų kartu steigtą VŠĮ „Baleto teatras" su visais pinigais, ir iš karto sukūriau savo pačios VšĮ „Baltijos baleto teatras". Apie tai paskelbiau ir dabar viešai, nes mažiausiai noriu, kad mano reputaciją gadintų žmogus, kuris ir taip man paliko traumą visam gyvenimui. Man reikėjo daug laiko atsigauti. Su vadybininkais dirbti bijau iki šiol."

Paklausta, ar kultūrininkų bendruomenėje teko girdėti kalbų apie galimybes gauti rėmimą iš tokių žmonių kaip Dž.Epšteinas, M.S.Smolskienė sako apie tai niekada negirdėjusi. „Ir mane labai įskaudino, kai pamačiau informaciją apie tūkstantinius paramos pervedimus tai įstaigai, kurioje pati kažkada dirbau. Nežinau, kada ta parama buvo gauta. Tikiuosi, kad ne tada, kai dirbome kartu. Nes tuo metu mes tikrai skurdome. Gyvendavome „ant ryžių ir grikių", už pasirodymą gaudavome po 100 litų - tai tuo metu buvo labai nedideli pinigai. Šokėjai šoko iš meilės mūsų idėjai. Skurdome, tų pinigų labai reikėjo. Bet visada iš vadybininko girdėdavome, kad pinigų nėra, bilietai neparduoti, nors salėse būdavo žmonių.

Bet buvome jauni ir nesupratome, kaip galima viską patikrinti. Nežinojau nieko apie jokias galimybes pritraukti kažkokį mecenatą iš JAV. Tam gal turi dalyvauti kokiuose nors renginiuose Šveicarijoje, kur gyvai gali sutikti tokius žmones. Gal per kažką reikia tokį kontaktą rasti. Net neįsivaizduoju.

Mes, kultūros žmonės, vargą vargome ir grikius valgėme kol kiti su amerikiečiais bendravo", - šmaikštauja choreografė.

Išsiskyrė požiūriai į finansavimą

„Vakaro žinioms" susisiekus su Lietuvos muzikų sąjungos prezidente Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, ši patikino, kad smuikininkė J.Auškelytė yra sąjungos narė, tačiau keliai išsiskyrė jau seniai. „Ji į sąjungą jau labai seniai įstojusi. Blaškosi užsieniuose. Tiesą sakant, nelabai nustebau, kad ji dabar minima, mes jau veiklos pradžioje šiek tiek sukonfliktavome. Ji nelabai suprato, kaip veikia asociacija ir tuo viskas pasibaigė. Ji pervertino savo reikšmę. Ji yra puiki smuikininkė, bet mes esame asociacija, kuri suteikia galimybes, bet ne finansavimą.

Ji yra narė, bet neaktyvi. Paviešinta informacija man nebuvo žinoma, bet sprendžiant iš smuikininkės charakterio, nenustebau", - „Vakaro žinioms" sakė Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė.

Mato prekybos žmonėmis požymių

Po paviešintos informacijos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius sako, kad prokuratūra turėtų įvertinti, ar paskelbtoje informacijoje nėra prekybos žmonėmis požymių.

„Pasakysiu aiškiai, trumpai ir atsakingai: tai, ką matau, gali turėti prekybos žmonėmis požymių. Už nusikalstamų veikų, už tarptautinio organizuoto nusikalstamumo tyrimus yra atsakingos tam tikros institucijos ir be jokios abejonės lyderystę čia turėtų prisiimti prokuratūra. Ji turėtų vertinti, ar paskelbtuose duomenyse nėra prekybos žmonėmis požymių, tai yra baudžiamasis įstatymas.

Kaip parlamento narys, kaip TTK narys matau, kad teisinio reglamentavimo įvertinti paskelbtą informaciją užtenka. Jeigu matytume kitus požymius, baudžiamasis įstatymas taip pat numato atsakomybę už asmenų įtraukimą į prostituciją arba naudojimąsi asmens prostitucija. Tam yra net 2 Baudžiamojo kodekso straipsniai", - „Eltai" sakė V.Gailius.

Jo nuomone, šiuo atveju prokuratūra turėtų priimti procesinius sprendimus: „Pagrindinė institucija, kuri turėtų pasisakyti šiuo klausimu yra prokuratūra. Vertindama paskelbtą viešą informaciją dėl galimos prekybos žmonėmis, dėl galimo įtraukimo į prostituciją ar naudojimąsi asmens prostitucija, prokuratūra turėtų priimti procesinius sprendimus, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis."

Jei prokuratūra nereaguotų į pasirodžiusią informaciją, politikas žada kreiptis į šią instituciją.

Visų sieti su Dž.Epšteinu nereikėtų

Po paviešintos informacijos, savo pozicija socialiniuose tinkluose pasidalijo Vilniaus miesto tarybos narys Aleksandras Nemunaitis. Jis sako, kad informacija nereiškia, kad dokumentuose minimi asmenys yra kaip nors susiję su paties Dž.Epšteino nusikaltimais. „Labiausiai nustebino du dalykai. Pirma, viskas yra įrašoma! El. laiškai, žinutės, kontaktai, skambučiai. Nėra „dingo", nėra „neišliko". Yra tik laikas, kada tai bus ištraukta. Ir kai prireikia - ištraukiama be jokių sentimentų.

Antra, viešinama medžiaga apie neviešus žmones. Esu beveik tikras, kad nemaža dalis jų neturi jokio ryšio su Epšteino nusikaltimais. Tačiau pats paminėjimas šalia Epšteino pavardės automatiškai padaro tave „bendrininku" viešojoje erdvėje. Būtent tokį naratyvą dabar formuoja pasaulio žiniasklaida. Lietuvoje lygiai tas pats.

Nuo šiol ieškant informacijos apie šiuos žmones, pirmos „Google" nuorodos bus apie jų paminėjimą Epšteino dokumentuose. Epšteino nusikaltimai yra baisūs. Čia nėra jokių „bet". Tačiau baisūs nusikaltimai nepateisina visuotinio sekimo", - sako politikas.