Už prekybą poveikiu „Vijūnėlės dvaro“ byloje nuteistas Druskininkų meras Ričardas Malinauskas Lietuvos apeliaciniam teismui Vilniuje suteikus paskutiniojo žodžio teisę, savo kalboje minėjo įvairius politikus.
Miesto meras mano, kad su su juo norėjo susidoroti tiek oponentai, tiek ir verslininkai, o visos gijos, pasak jo, veda į Prezidentūrą, kuomet šalies vadove buvo Dalia Grybauskaitė.
Savo kalboje jis minėjo verslininko Valdo Trinkūno, Seimo nario Vitalijus Gailiaus, prezidentės D. Grybauskaitės patarėjos teisės klausimais Rasos Svetikaitės pavardes.
„Meru buvau išrinktas 2000-siais, kai Druskininkai buvo bedarbių, bankrotų ir muselių miestu. Vėliau Druskininkai pasikeitė, buvau išrinktas geriausiu metu, prezidentas Valdas Adamkus ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ apdovanojo“, – prisiminė ilgametis Druskininkų vadovas.
Jis tikino, kad sėkmingą merą ėmė persekioti vietiniai politikai, o vėliau prisijungė ir aukštesnio lygio politikai.
„Tuos 15 metų aš buvau kaip užspęstas vilkas“, – teisme kalbėjo R. Malinauskas.
Šią frazę jis savo kalboje pavartojo kelis kartus, taip pat skundėsi, kad jį norėta nušluoti nuo žemės paviršiaus ir jį sunaikinti, o pasitelkus žinomus žurnalistus esą buvo klastojamos laidos.
„Gailius yra pasakęs, kad nepažįsta Trinkūno, bet štai nuotraukos, buvo aptarinėjami planai, kam spaudimas turi būti daromas, Galius kaip vasalas prieš Trinkūną ir Šarkų stovi“, – Apeliaciniam teismui nuotraukas rodė meras.
Jis taip pat teigė, kad prezidentės D. Grybauskaitės patarėjos R. Svetikaitės santykiai su V. Trinkūnu buvo ypatingi, patarėja dažnai lankėsi verslininko sanatorijoje, aptarinėjo klausimus.
Kalbėdamas apie Vijūnėlės dvaro bylą R. Malinauskas sakė, kad Druskininkuose nėra buvę jokios apsaugos zonos, o dėl šio pastato kilusios problemos tebuvo iš anksto suplanuotas politinis procesas.
Meras pasakojo, kad lankėsi pas daugybę žinomų advokatų ir teisės ekspertų – minėjo advokato Valentino Mikelėno pavardę, Valiūno advokato kontorą, tačiau, pasak jo, žinomi teisininkai nesutiko imtis jo bylos.
Kaip ir Kauno apygardos teisme, R. Malinauskas tikino, kad byloje minimos pinigų sumos buvo mokamos tik už teisines paslaugas.
„60 tūkstančių vienu kartu aš niekada nemokėjau, Zagrecko pavardę sužinojau, kada pas mane vyko krata. Kai darė kratas, atidarę spintas laukė, kada kris pinigai, bet niekas nekrito, tada paėmė telefonus. Aš neturėjau už ką mokėti kyšius, su Kadziausku neaptarinėjau, niekada neskyriau pinigų kyšiui ar papirkimui. Kad pinigai bus skiriami kyšiams, neturėjo ne mažiausio supratimo. Niekada neskyriau pinigų papirkimui, niekada nesitariau dėl papirkimo“, – tikino jis.
Nuteistas dėl korupcinio nusikaltimo
Minėtoje baudžiamojoje byloje Druskininkų vadovas yra pripažintas kaltu dėl korupcinio nusikaltimo. Jam skirta 60 tūkst. eurų bauda, Kauno apygardos teismas yra nusprendęs išieškoti ir 30 tūkst. eurų.
Šį nuosprendį R. Malinauskas su advokatu apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.
Jo advokatas per posėdį kalbėjo, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti merui paskelbtą apkaltinamąjį nuosprendį už prekybą poveikiu „Vijūnėlės dvaro“ byloje ir jį išteisinti.
Anot gynėjo, byloje minimos pinigų sumos buvo skirtos teisėtoms teisinėms paslaugoms, o už kitų asmenų veiksmus meras neva nėra atsakingas.
Tuo metu Generalinė prokuratūra sako, kad buvęs mero patarėjas, dabartinis tarybos narys Aivaras Kadziauskas dėl visko atsiskaitydavo R. Malinauskui ir be R. jo žinios sprendimų nepriimdavo.
Esą A. Kadziauskas buvo informuojamas apie poveikį teisėjams ir apie tai buvo pranešama R. Malinauskui.
Prokuratūra sako, kad kaltais dėl korupcinių nusikaltimų šioje byloje pripažintiems asmenis turi būti paliktos galioti teismo skirtos bausmės, o jų skundai turi būti atmesti.
Prokurorai prašo atmesti ir R. Malinausko skundą.
Šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas Druskininkų meras R. Malinauskas, jo buvęs patarėjas A. Kadziauskas, įvairių teismų grandžių teisėjai, kurie sprendė su Vijūnėlės dvaru susijusius klausimus.
Pareigūnai sako, kad didelę šios baudžiamosios bylos dalį sudaro duomenys apie nusikalstamas veikas, kuriomis 2018 m. vasarą galimai siekta kyšiu paveikti įvairių instancijų teisėjus ir neteisėtai priimtais sprendimais bandyti išsaugoti dabar jau nugriautą statinį Druskininkuose, viešai žinomą Vijūnėlės dvaro pavadinimu.
R. Malinauskas nuteistas už tai, kad davė 60 tūkst. eurų kyšį, jog šis dvaras nebūtų nugriautas.
Anot teisėsaugos, meras per tarpininkus davė kyšį, kad civilinėje byloje dėl minėto pastato būtų priimti palankūs sprendimai.
Meras kaltės nepripažino ir per apklausą Kauno apygardos teisme. Jis nurodė, kad niekada nei su A. Kadziausku, nei su kuo kitu nevedė derybų dėl pinigų davimo ar kažkieno papirkimo – visi pinigai tiesiog buvo mokami už teisines paslaugas.
Objektas Druskininkuose, Turistų gatvėje, buvo R. Malinausko kaimynystėje.
Meras pripažino, kad buvo suinteresuotas jo išsaugojimu, nes buvo sutaręs šį namą perpirkti iš Žilvino Povilonio ir neneigė, kad įkalbinėjo pastarąjį pastato negriauti.
R. Malinauskas anksčiau Kauno apygardos teisme nurodė, kad savo asmeninius pinigus perdavė A. Kadziauskui, tuos pinigus paėmė iš seifo.
Meras nurodė, kad A. Kadziausku pasitikėjo ir neklausė, ar jis perdavė pinigus.
Meras taip pat nurodė A. Kadziauskui mokėjęs pavedimais ir grynaisiais pinigais, tai buvo ne viena dešimtis tūkstančių eurų pavedimais, ir dešimtys tūkstančių eurų grynaisiais.
Patarėjas reikalavo ataskaitų
Tuo metu Kauno apygardos teismo nuosprendyje rašoma, kad R. Malinauskas 60 tūkst. eurų grynaisiais perdavė A. Kadziauskui, o pastarasis juos atgabeno į Vilnių ir vakare perdavė Arūnui Blažaičiui.
A. Blažaitis kitos dienos rytą pinigus perdavė Oksanai Sakalauskienei, kuri kartu su sutuoktiniu Ernestu Sakalausku 50 tūkst. eurų nugabeno į advokato D. Zagrecko kontorą ir ten pastarajam perdavė pinigus.
O. Sakalauskienė nurodė, kad 10 tūkst. eurų turi likti jai, E. Sakalauskui, D. Zagreckui ir Egidijui Galatilčiui, kaip užmokestis už tarpininkavimą, o likusieji 40 tūkst. eurų turi būti perduoti H. Jaglinskui, kuris turėjo paveikti „Vijūnėlės dvaro“ bylą nagrinėsiantį kolegą teisėją.
Šiam teisėjui priėmus nepalankų sprendimą, R. Malinauskas per A. Kadziauską nedelsiant pareikalavo grąžinti kyšiui skirtus pinigus.
Nutarties priėmimo momentu H. Jaglinskis buvo išvykęs į Afriką, todėl pinigų grąžinimas O. Sakalauskienei užsitęsė.
„Iš fiksuotų telefoninių pokalbių tarp O. Sakalauskienės ir A. Blažaičio turinio akivaizdu, kad A. Kadziauskas ne tik perdavė kyšiams skirtus pinigus, tačiau reikalavo ataskaitos apie pastarųjų atliktus veiksmus „smulkmenų“, A. Kadziauskas buvo atsakingas prieš R. Malinauską, kuriam buvo svarbi informacija apie bylos nagrinėjimą, būsimą sprendimą, todėl R. Malinauskui buvo reikalinga informacija apie poveikį teisėjui nagrinėjančiam „Vijūnėlės dvaro“ bylą“, – rašoma Kauno apygardos teismo nuosprendyje.
„Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pasiekti palankų R. Malinauskui sprendimą Vilniaus apygardos teisme buvo reikalinga ir dėl to, kad, įsiteisėjus nepalankiam sprendimui, R. Malinauskas turėtų mokėti baudas už sprendimo nevykdymą, tai yra, delsimą nugriauti objektą Turistų g.13, Druskininkai. A. Blažaitis kartu su O. Sakalauskiene A. Kadziauskui buvo pažadėję palankų sprendimą, tai yra Vilniaus apylinkės teismo nutarties panaikinimą ir bylos grąžinimą į pirmąją instanciją, ko, beje, buvo prašoma ir vienu iš punktų atskirajame skunde“, – akcentuojama teismo nuosprendyje.
Pasak šio teismo, A. Blažaitis, O. ir E. Sakalauskai, E. Galatiltis, H. Jaglinskis, D. Zagreckas turėjo vieningą tikslą už tam tikrą atlygį, pasiekti R. Malinausko ir A. Kadziausko pageidaujamą rezultatą, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, pasiekti Vilniaus apylinkės teismo procesinio sprendimo panaikinimo ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
„Kaltinamieji dėjo pastangas, aktyviai ir kryptingai veikė siekdami R. Malinauskui palankaus rezultato“, – pernai balandį paskelbė Kauno apygardos teismas.
ELTA primena, kad nelegaliu statiniu pripažintas Vijūnėlės dvaras buvo nugriautas 2019 m. rudenį. R. Malinauskas yra sakęs, kad Vijūnėlės dvaras statytas jam, nors oficialiai jo savininkas buvo bičiulis verslininkas, iš jo meras planavo baigtą pastatą perpirkti.